Basf m1 2024 06 14
Renginiai
Užsidegė žalia šviesa – ūkininkų siūlymai dėl Strateginio plano korekcijų dar galimi
Asociatyvi Unsplash (Tord Romundstad) nuotr.

Kaunas. Dar neseniai ūkininkai piktinosi dėl pavėluotų diskusijų koreguojant Strateginį planą, mat buvo įsitikinę, kad sprendimai jau priimti ir jų siūlymai neturi reikšmės. Vis tik paaiškėjo, kad vilties yra. Viceministras Egidijus Giedraitis tikina, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) laukia siūlymų ir korekcijų dar gali būti.

„Mes nusiteikę diskutuoti ir kalbėti“, – per išplėstinį Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narių posėdį tikino viceministras Egidijus Giedraitis.

Kad pokyčių dar gali būti, teigė ir ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. Pasak jos, Stebėsenos komitetas skirtas valstybėms narėms komunikuoti ir su socialiniais partneriais bendrauti – tarsi diskusijų ir nuomonių apsikeitimo organas.

Bioversija 2024 04 26 m7

„Valstybė narė neprivalo Stebėsenos komitete priimtų sprendimų žodis į žodį perkelti į dokumentus. (...) Dėl to visada gali būti pokyčių, nes tai natūralu. Juk Komitetas gali balsuoti už kokį nors sprendimą, kuris prieštarauja reglamentams. O tokio siūlymo šalis narė negali teikti Europos Komisijai“, – aiškino J. Stakėnienė.

Taigi užsidegė žalia šviesa – žemdirbiai dar turi galimybę diskutuoti ir derėtis dėl siūlymų, kuriems nepritaria.

Įveistoje pievoje ketina leisti naudoti organines trąšas

Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius išreiškė susirūpinimą dėl draudimo įveistoje daugiametėje pievoje naudoti organines ir mineralines trąšas. Pasak jo, toks siūlymasgyvulininkams, ypač ekologiniams ūkiams, bus visiškai nepatrauklus svarstant apie pievų atkūrimą.

Vis tik E. Giedraitis patikino, kad ŽŪM pasirengusi šį reikalavimą pakeisti. „Organinėms trąšoms (mėšlu, srutomis) būtų leidžiama tręšti“, – teigė viceministras.

„Sakote, kad priimsite sprendimą leisti srutomis ir mėšlu tręšti. Kokiam besmegeniui reikia būti, kad tokie sprendimai būtų priimami?“ – apmaudo neslėpdamas sureagavo LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.

O štai LŪS pirmininkas R. Juknevičius teiravosi, kodėl ekologinių sistemų kompleksinėse gamybinėse veiklose, papildomai nereikalaujant negamybinių veiklų, būtų leidžiama dalyvauti tik tiems ūkiams, kurių daugiamečių pievų rodiklis nuo paramai tinkamo ploto siektų ne mažiau nei 40 proc.

Kuo remiantis nustatyti tie 40 proc.? Kodėl rodiklis negali būti mažesnis?“ – svarstė LŪS pirmininkas.

Viceministro teigimu, mažesnis rodiklis neturėtų jokio poveikio. Mat pievų trūksta apie 19 proc. nuo deklaruotų laukų, tad nustačius mažesnį rodiklį, tarkime, 20 proc., niekas nesistengtų jų turėti daugiau.

Mažesnė ambicija – užtikrinti pinigai?

Kalbai pasisukus apie ekologinius ūkius, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Mindaugas Petkevičius dar kartą pakartojo, kad su ambicijos mažinimu nesutinka. Anot jo, neaišku,kodėl rodiklis mažinamas būtent iki 9,2 proc., o ne, tarkime, 10 procentų.

„9,2 proc. yra 2002 m. augimo rodiklis. Tai 2027 m. įsipareigojame pasiekti 2002 m. rodiklį?“ – svarstė LEŪA vadovas.

Vis dėlto ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistė Jurgita Čeponienė tikino, kad pagal dabartinę situaciją matyti, jog rodiklis yra mažesnis, o 9,2 proc. – su ambicija ateičiai. Jos teigimu, šiandien su 9,2 proc. augimo nepasiekiame..

„Negalime didelių pinigų įšaldyti, nes juos teks grąžinti Briuseliui, jei nepanaudosime. Visada geriau mažesnį tikslą išsikelti, jį pasiekti ar viršyti ir pinigus pasiimti“, – pridūrė viceministras.

Paaiškėjo, kaip keistųsi kraštovaizdžio elementų koeficientai

Anot viceministro, dabar pakrančių apsaugos juostos nuo 1–10 m užsiskaitė kaip 10 m, bet su EK bus deramasi, kad nuo 1 iki 3 m užsiskaitytų kaip 12 m, o jei juosta yra 3–6 m pločio – kaip 18 metrų. Pavienio medžio užskaitomas negamybinis plotas didėtų 5 kartus.

„Padirbėjome, kad kraštovaizdžio elementai būtų patrauklesni“, – teigė E. Giedraitis.

Siūlau Ministerijai padirbėti ir ties tuo, kad kraštovaizdžio elementus būtų įmanoma uždeklaruoti“, – apie tai, kad ūkininkai skundėsi dėl sudėtingo kraštovaizdžio elementų deklaravimo, priminė Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.

Nors Ministerija anksčiau ne kartą iš žemdirbių ir jų atstovų girdėjo prašymą apsvarstyti ir atrišti gamybines veiklas nuo negamybinių, tačiau per posėdį E. Giedraitis sakė, kad vargu ar EK leistų tai padaryti. Anot jo, jei taip ir būtų, greičiausiai tektų perskaičiuoti išmokas.

Viceministras taip pat pabrėžė, kad toks keitimas reikalauja daug laiko, yra sudėtingas, todėl bent jau kol kas apie jį nereikėtų galvoti.

„Turime viską susiderinti ir sausį jau patvirtinti, kad galiotų naujam deklaravimui. Aišku, dar derybos laukia ir turi patvirtinti Komisija. Todėl atrišti nespėsime“, – paaiškino E. Giedraitis.

Augalų kaitos nariams skirti 10 proc. ploto nereikės?

Ministerijos siūlymui visiems augalų kaitos nariams skirti po ne mažiau kaip 10 proc. veikloje dalyvaujančio ploto kategoriškai nepritarę žemdirbiai sulaukė gerų žinių – šio reikalavimo neliko.

Taip pat, anot E. Giedraičio, svarstoma sumažinti neariminės žemdirbystės veiklos įsipareigojimų laikotarpį, mat dėl to ūkininkai taip pat negailėjo kritikos.

„Nors sprendimas jau priimtas, tačiau galvojame šį laikotarpį trumpinti iki 3 ar 2 metų“, – teigė viceministras.

LŪS pirmininkas svarstė, kodėl Ministerija, užuot dar supaprastinusi dalyvavimą populiariose ekoschemose, griežtina dalyvavimo jose sąlygas.

„Nesiekiame to, bet neužteko biudžeto. Vos tilpome į jį perskirstydami pinigus iš kitų ekoschemų. Negana to, didiname biudžetą, kad tiems, kurie jau prisiėmė įsipareigojimus, išmokos kiek įmanoma nemažėtų“, – teigė J. Stakėnienė.

„Turime pinigų tiek, kiek turime. Juos stengiamės suvaldyti“, – pridūrė viceministras.

Vis tik R. Juknevičius tikino vis tiek nesuprantantis, kodėl dirbtinai tokiu būdu bandoma sumažinti populiarių ekoschemą patrauklumą.

Nauji siūlymai dėl GAAB

Kaip teigė ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. patarėjas Tadas Švilpauskas, Ministerija EK teiks naują siūlymą dėl GAAB 7, kuriame numatytas leidimas atsėliuoti 30 proc. ariamosios žemės, neprašant jokių papildomų sąlygų.

LŪS pirmininkas sveikino šį žingsnį: „Mums svarbiausia, kad turite naują poziciją ir judate link to, jog būtume panašūs į kitas ES šalis. Labai pritariame.“

Viceministras teigė, kad EK taip pat prašoma iki 2025 m. atidėti GAAB 2. „Prisidengiame tuo, kad sluoksnis nekorektiškas, prašome iki 2025 m. atidėti. Jeigu pavyks, informuosime“, – pabrėžė jis.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos