Kauno r. Lietuviškais žieminiais kviečiais apsėjami vis didesni plotai, sparčiai žengia į priekį lietuviškų vasarinių kviečių selekcija, o štai vasarinių miežių auginimas pakibęs ant plauko (dėl sunkumų gyvulininkystėje). Sudėtingas ir lietuviškų bulvių veislių likimas. Lietuviškų veislių ateitis aptarta sėklininkų, selekcininkų, žemdirbių ir atsakingų tarnybų specialistų susitikime.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) ir Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LAS) pasitarimas vakar vyko Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje.

Lietuvos sėklininkystės asociacijos prezidentas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkas Vytautas Ruzgas sakė, kad šiuo metu Lietuvoje selekcinis darbas dirbamas su šiais lauko augalais: žieminiais ir vasariniais kviečiais, vasariniais miežiais, avižomis, sėjamaisiais žirniais, pašarinėmis ir vejų žolėmis, bulvėmis, linais, lubinais ir grikiais.

Lietuviškais žieminiais kviečiais pastaraisiais metais yra apsėjama per 150 tūkst. ha - tai labai neblogi rodikliai, rodantys žemdirbių pasitikėjimą mūsų selekcininkų darbu. Kuriant kviečių veisles (iš naujausių galima paminėti Kena DS, Gaja DS, Sedula DS, Herkus DS) orientuojamasi į tai, kad jos turi duoti gerą derlių, būti atsparios žiemojimui ir turi tikti duonai kepti. „Svarbu ne vien baltymai, bet ir tam tikros krakmolo savybės. Estijoje atliekami tyrimai, kokia yra duonos išeiga - šie rodikliai labai svarbūs perdirbėjams", - paaiškino V. Ruzgas.

Garsus javų selekcininkas Vytautas Ruzgas pasakojo apie šiandieninę situaciją kuriant lietuviškas veisles

Sparčiais žingsniais eina į priekį ir vasarinių kviečių selekcija - pasak V. Ruzgo, maždaug po penkerių metų lietuviškos vasarinių kviečių veislės ateis į ūkininkų laukus. Situacija su vasariniais miežiais liūdnesnė, mat jų auginimas dabar tarsi pakibęs ant plauko - tai susiję su gyvulininkystės sektoriaus sunkumais. Žemdirbiams siūlomos trys naujos pašarinio tipo vasarinių miežių veislės - Ema DS, Kirsna DS ir Rusnė DS.

„Lietuviai taip ir neišmoko valgyti avižų, nors jų grūdai yra ypatingai vertingi. O štai žirnių plotai išsiplėtė - tai džiuginantis dalykas. Kaip tik registravome naują lietuvišką žirnių veislę Ieva DS", - pastebėjo V. Ruzgas. Lietuvos selekcininkai yra stiprūs žolių veislių kūrime, bet mūsų vidaus rinka yra tiesiog per maža žolių sėklininkystei, tad čia orientuojamasi į eksportą.

Antroji seminaro dalis vyko laukuose - buvo apžiūrėti augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo bandymų laukeliai

Lietuviškų bulvių veislių likimas bene sudėtingiausias, ir taip yra dėl lėšų stygiaus. „Arba tu dedi didelius pinigus, išloši ir turi, arba lieki žaisti kiemo komandos lygyje", - populiariai paaiškino V., Ruzgas. O štai linų selekcijos renesansu jis prisipažino tikįs: nėra geresnio audinio negu lininis, o kur dar sėmeninių linų produktas - vertingas aliejus. Pasak V. Ruzgo, nors aguonų veislių Europoje registruota daugiau negu linų, tačiau visas pasaulis po truputį selekcionuoja linus ir tiki jų ateitimi.

Apie naujoves tiekiant rinkai augalų sėklą kalbėjo VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jovita Kulikauskaitė. Viena iš tokių naujovių - reikalavimas sėklinės medžiagos etiketėms suteikti unikalų eilės numerį, kuris oficialiai bus taikomas nuo 2017 m. balandžio 1 dienos

Sertifikuotos sėklos naudojimas mūsų šalyje jau daug metų nesikeičia ir balansuoja maždaug ties 15 proc. riba. Jos naudojimą galėtų paskatinti nebent valstybinė parama, juolab, kad kitų šalių pavyzdžiai rodo, jog tie pinigai sugrįžta valstybei su kaupu. LAS džiaugiasi bent jau tuo, kad palyginti labai sklandžiai surenkamas selekcinis užmokestis - skaičiuojama, kad surenkama maždaug 90 proc. visos mokėtinos šio mokesčio sumos. Tai vieni geriausių rezultatų Rytų Europoje.

VAT Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė pabrėžė, kad šiemet VAT ūkinio vertingumo tyrimuose tiriama bet 608 skirtingos veislės - šis skaičius didžiausias nuo 2008 m. „Mūsų augalų veislių tyrimų skyrių darbuotojai stengiasi padaryti kuo geriau, bet žmogus kartais bejėgis prieš stichiją. Šiemet bandymų laukams pakenkė vasaros pradžios sausra, paskui prasidėjo stiprūs lietūs, gūsingas vėjas", - gamtos išbandymus vardijo S. Juciuvienė.

„Šiemet parengėme ir patvirtinome naujas metodikas (iš viso devynias), kaip atlikti ūkinio vertingumo tyrimus. Tai didelis darbas ir juo labai didžiuojamės", - sakė VAT Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė

S. Juciuvienė papasakojo, kad būtent Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje auginami rugiai, skirti tarptautiniam projektui „Taikos duona". „Tai graži iniciatyva, iškelta Vokietijos patriotų, kaip intensyvus žemės ūkis gali prisidėti prie taikos palaikymo", - paaiškino S. Juciuvienė. Dvylikoje posovietinių Europos šalių auginami rugiai, jų grūdai vėliau kartu sumalami ir iškepama duona. Šiemet Kauno AVTS šiam projektui pasėti senos vokiškos veislės Borellus rugiai ir lietuviški Virgiai. Taikos duona kasmet kepama vis kitoje šalyje: 2014 m. Vokietijoje, pernai Lenkijoje, šiemet - Vengrijoje.

Bene daugiausiai dėmesio sulaukė rugiai, skirti tarptautiniam projektui „Taikos duona"- prie jų panoro nusifotografuoti visi seminaro dalyviai

Kauno augalų veislių tyrimų skyrius yra pats didžiausias. Šiemet čia tiriamos 104 žieminių kviečių, 35 vasarinių kviečių, 12 žieminių kvietrugių, 2 vasarinių kvietrugių, 6 žieminių miežių, 38 vasarinių miežių, 79 kukurūzų, 65 cukrinių runkelių, 104 žieminių rapsų, 56 vasarinių rapsų, 7 sojų, 18 žirnių, 7 pupų veislės.

Ūkinio vertingumo tyrimų laukelius bet kada gali apžiūrėti veislėmis besidomintys žemdirbiai. Pasak skyriaus vedėjos Elvyros Leonavičienės, paprastai didžiausio žemdirbių susidomėjimo sulaukiama po nepalankių žiemų - tuomet visi ieško ištvermingesnių veislių. O sėkmingo peržiemojimo metais žemdirbių dėmesys veislių tyrimams atslūgsta.

„Šį darbą dirbu jau 30 metų. Nelengva, bet man labai patinka", - sako VAT Kauno Augalų veislių tyrimo skyriaus vedėja Elvyra Leonavičienė, vadovaujanti daugiau kaip 20 darbuotojų kolektyvui

MŪ inf.