Kaunas. Rekonstruojami ar naujai tiesiami keliai ūkininkams kelia ne tik pravažiavimo, bet ir saugumo iššūkių. Dėmesį skiriant pėsčiųjų saugumui, pamirštami kiti eismo dalyviai?

Apie žemės ūkio transporto ribojamas galimybes dalyvauti eisme, dėl to kylančias problemas ir galimus sprendimo būdus kalbėta nuotoliniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) išplėstiniame prezidiumo posėdyje, į kurį pakviesti Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijų, taip pat „Via Lietuva“ atstovai.

Prieš pradedant gvildenti šią temą, LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius priminė, kad vis kartojasi situacija, kai rekonstruojamuose ar naujai statomuose keliuose, projektuojant jų infrastruktūrą, atsiranda sprendinių, nesuderinamų su galimybe tais keliais judėti žemės ūkio technikai.

„Ūkininkų pasipiktinimai teisėti ir pagrįsti, nes gyvename Europos Sąjungoje, perkame joje pagamintą techniką su CE sertifikatais. Nors reglamentuose nurodoma, kad keliais gali važiuoti 3 m pločio technika, tačiau dabartinės žemės ūkio mašinos, ypač galingi kombainai, viršija šį plotį.

Bendraudami su kitų šalių ūkininkais, todėl žinome, kad jie neturi problemų, kaip su kombainu nuvažiuoti iki lauko, vadinasi, kažkas negerai su mūsų valstybe“, – sakė R. Juknevičius, pridurdamas, kad ūkininkai ne dėl mandrumo renkasi plačią techniką, o todėl, kad būtų konkurencingi.

Teisiškai judėti gali, tik techninių sąlygų nėra

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorė Aura Šalugienė pripažino, kad situacija iš tiesų labai sudėtinga ir jau porą metų sulaukiama ūkininkų ir kitų socialinių partnerių, naudojančių didesnių gabaritų techniką, skundų, jog susiaurintais keliais negali pasiekti savo darbo vietų.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad klaidingai suprantamas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo nusakomi technikos pločiai.

„Tai europinis reglamentas, kuriuo naudojasi lenkai, latviai, estai. Jame nurodytas maksimalus 2,55 m plotis. 3 m kol kas pas mus nėra. Tačiau net jei nustatytume maksimalių 4–4,5 m plotį, nuo to kelių ir tiltukų projektavimas nepasikeistų“, – konstatavo A. Šalugienė, pridurdama, kad teisė ūkininkui su technika iš kiemo vykti į laukus sudaryta, tik techninių sąlygų nėra.

ŽŪM atstovė ragino pritarti žemės ūkio ministro įsakymo pakeitimui, kuriame būtų nustatytas 3 m žemės ūkio technikos plotis (svarstomas tarpinstitucinėje grupėje ŽŪM), taip pat siūlė peržiūrėti kelių projektavimo taisykles ir metodikas, o remontuojamų tiltų ar rekonstruojamų kelių projektus derinti su vietos savivalda, kuri geriausiai žino situaciją, nes yra pagrindiniai naudotojai.

Abejojo, ar tikrai daug probleminių atvejų

Susisiekimo ministerijos Kelių ir transporto politikos grupės vyresnysis patarėjasVidmantas Pumputis pritarė, kad problemos žinomos ir suprantamos, tačiau pabrėžė, kad reikia ieškoti kompromisų tarp saugos, realių važiavimo sąlygų ir galimybės judėti žemės ūkio technikai.

Jis sutiko, kad ūkininkai turi būti informuojami apie numatytus pakeitimus kelyje prieš įgyvendinant projektą, pabrėžė diskusijos būtinybę ir prasitarė apie strateginį planą rajoninės reikšmės kelius perduoti savivaldai.

Tiesa, abejojo, ar tikrai yra daug atvejų, kai po kelio rekonstrukcijos žemės ūkio technika negali pravažiuoti, todėl norėjo sužinoti konkrečias problemines vietas. Iš karto replikavusi ŽŪM atstovė patikino, kad Ministerija surinko informaciją su tiksliomis koordinatėmis, kuria dalijosi su Susisiekimo ministerija ir „Via Lietuva“.

„Dvejus metus vyksta dialogas, informacija pateikta ne kartą, bet iš mirties taško neišeiname, toliau keliai siaurinami. Pavyzdys – Kėdainių ir Kauno rajonai. Nekalbame apie 4 m pločio juostą. Reikia, kad dvi kelio juostos būtų bent minimalaus pločio, kad išsitektų technika su dvigubais ratais, su prikabinama įranga.

Nebūtinai technika turi tilpti į vieną juostą, žmonės atsakingi ir adekvatūs, sugeba įvertinti eismo saugumą. Technika – darbo įrankis, tad būtina užtikrinti pravažiavimą, imtis veiksmų, sustabdyti projektavimą, kad toliau nedidėtų ši problema“, – sakė A. Šalugienė.

Linkę atsižvelgti į skundus

„Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovasMartynas Gedaminskas, taip patRyšių su suinteresuotomis šalimis vystymo vadovas Remigijus Lipkevičius pabrėžė, kad įmonė gilinasi į kiekvieną atvejį ir ieško galimybių, kaip problemas spręsti.

Jie paminėjo Kelmės, Kėdainių ir Anykščių atvejus, kur buvo rasti sprendimai. „Via Lietuva“ atstovai išskyrė dvi klausimo dalis: viena – tiltai, pralaidos, viadukai ir jų siaurinimas, antra – pėsčiųjų perėjos.

„Naujai statomi tiltai ir viadukai atitinka visus normatyvinius reikalavimus. Vienos juostos plotis siekia 3,5 m ir daugiau, todėl bendras kelio plotis – didesnis kaip 7 m, tad technika tikrai pravažiuoja. Problemų kelia blogos būklės tiltai ir viadukai, kurių Lietuvoje daugiau kaip 100.

Jei mūsų specialistai nustato, kad šoninėmis sijomis nesaugu važiuoti, priimamas sprendimas apriboti važiavimo plotį atitvarais, leidžiant važiuoti tik viduriu. Tai daroma ne dėl gero gyvenimo, nes pasirinkimai du – arba visai uždaryti, arba leisti važiuoti tik viduriu, pastačius ženklus arba šviesoforą“, – sakė M. Gedaminskas.

Jis tikino, kad žemiausios kategorijos (IV ir V) kelių vienos juostos plotis yra 3 m, aukštesnės – 3,25 m, aukščiausios – 3,5 m.

„Visose trijose minėtose savivaldybėse radome galimybę saleles įrengti taip, kad pravažiuotų 4,5–4,7 m pločio technika. Tai daroma dviem būdais: kur galima susiaurinti iš šonų ir panaikinti vidurinę salelę, taip ir darome, kur ne – įrengiame užvažiuojamą salelę, ant kurios platesnė technika gali užvažiuoti, pastatome aukštesnius kelio ženklus, kad technikos ratai galėtų pravažiuoti“, – įdiegtus sprendimus pristatė įmonės atstovas, pabrėždamas, kad visi darbai atliekami vadovaujantis norminiais teisės aktais.

Klausimuose – saugumo aspektas

LŪS posėdyje dalyvavę ūkininkai svečiams turėjo ne vieną klausimą. Nemaža dalis jų susiję su konkrečiais rajonais (Anykščių, Kelmės, Kauno, Plungės, Mažeikių) ir jų problemomis, tačiau ne kartą nuskambėjo mintis, kad nusprendus susiaurinti kelius, įrengti saugumo saleles ir pakeltas perėjas dėl pėsčiųjų saugumo, tokie keliai tapo grėsme žemės ūkio ir kitos sunkiasvorės technikos operatoriams.

Pasak Dainiaus Arlausko, saugant pėsčiuosius investuojama į miesto kelių infrastruktūrą, o kiti eismo dalyviai tarsi pakišami po giljotina.

Ūkininkas ir ugniagesys gelbėtojas Darius Ufartas iš savo darbo praktikos pastebėjo, kad skaudžiausi įvykiai kelyje įvyko būtent atsiradus saugumo salelių.

„Nežinau, kiek gyvybių išgelbėjo kalneliai ir saugumo saleles, tačiau žinau, kad mano darbo zonoje tikrai nusinešė net dvi, o ir sužalotų žmonių ne vienas. Tad kyla klausimas, ar tikrai sprendžiamas saugumas, ar taip tik įsisavinami pinigai?“ – svarstė D. Ufartas, domėdamasis, ar yra standartizuotas greičio ribojimo kalnelių aukštis.

„Jų aukštis labai skiriasi. Kartais vykdami į įvykį galime tą kalnelį įveikti 70 km/val. greičiu, o kartais važiuojant 40 km/val. tenka šokti kaip Dakare lenktynininkams per kopas. Tai kelia ne saugumą, o pavojų gyvybei“, – pastebėjo ugniagesiu gelbėtoju dirbantis ūkininkas.

„Via Lietuva“ atstovai patikino, kad inžineriniai kalneliai standartizuoti, tik pripažino, kad reikia pasidomėti konkrečiais atvejais, nes neaišku, ar vietinės reikšmės keliuose jie įrengti laikantis reikalavimų.

Ne vienam ūkininkui aktualūs buvo saugumo, nusižengimo kelių eismo taisyklėms (technikos ratų važiavimas šaligatviais, kertant priešpriešinio eismo juostą ir pan.) ir ūkininko atsakomybės įvykus eismo įvykiui klausimai.

Domėtasi, kodėl už kelius atsakingos institucijos, tik sulaukusios skundų ir raštų bando ieškoti sprendimų, o ne iš karto daro taip, kad keliais galėtų važiuoti visas transportas.

Kėdainių rajono ūkininkas Šarūnas Šiušė klausė, ar projektuojant kelius atsižvelgiama į karinį mobilumą. „Via Lietuva“ atstovai atsakė, kad ten, kur tiesiami ar rekonstruojami keliai pagal kariškių reikalavimus, atsižvelgiama į tai sričiai taikomus standartus: tiltų keliamoji galia ne mažesnė kaip 120 t, kreivės išplatinamos, asfalto danga storesnė, nes prie šių projektų finansiškai prisideda Krašto apsaugos ministerija.

LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius priminė atvejį, kai pernai veždama negabaritinį krovinį „Orlen Lietuva“ pati investavo į strategiškai svarbaus kelio išplatinimą, o paskui – ir demontavimą.

„Juk tai pinigų švaistymas, jau nekalbant apie saugumą, tvarumą, logiškumą ir kitus dalykus. Jei turės vėl vežti krovinį, vėl turės švaistyti pinigus“, – svarstė E. Pocevičius, „Via Lietuvos“ atstovų pasiteisinimus, kad valstybei tai nieko nekainavo, atremdamas tuo, jog tai dengė visi žmonės, pirkę degalus.  

Beje, „Via Lietuva“ atstovas M. Gedaminskas patikino, kad tai buvo laikinas sprendimas, kurį išardyti reikėjo. Kitaip tai būtų pakenkę priežiūrai žiemą, eismo saugumui ir paties kelio gyvavimo ciklui, nes išplatinus kelią sankasoje uždarytas vanduo, kuris būtų bloginęs kelio būklę.

Beje, vandens pralaidumo ar nuvedimo ir žemės sklypo valdymo klausimus jis įvardijo pagrindinėmis priežastimis, kodėl konkrečiose situacijose priimamas vienas ar kitas sprendimas.

Darbinio LŪS narių ir kelių institucijų atstovų dialogo reziumė – būtinas institucinis bendradarbiavimas, be to, reikia peržiūrėti projektavimo darbus reglamentuojančius teisės aktus, kad nereikėtų taisyti jau suprojektuotų ir įgyvendintų projektų. Tad laukia ilgas ir daug kantrybės reikalaujantis darbas.