Šakių r. Bulvių sėklininkystės bendrovė „Šaka“ į lauko dieną-seminarą sukvietė bulvių augintojus iš visos Lietuvos, kad supažindintų su naujomis inovatyviomis bulvių veislėmis – ateities bulvėmis.

Renginyje taip pat išrinkta bulvė karalienė, kuria tapo veislės Otolia bulvė. Į šį titulą pretendavo ir šių veislių bulvės: Corinna, Anuschka, Concordia, Laura.

„Kaip ir kasmet, įrengėme naujausių veislių bandymus: iš viso auginame 10 skirtingų veislių:Bernina, Franca, Corinna, Juventa, Marlie, Lariisa, Otolia, Rilana, Sanibel, Simonetta. Paprastai kiekviena nauja veislė auginama bent trejus metus, kol atrenkamos tinkamiausios auginti mūsų šalies sąlygomis“, – sako Bulvės muziejaus, kuriame vyko bulvės karalienės rinkimai, įkūrėjas ir vienas iš bendrovės „Šaka“ steigėjų Jonas Valaitis.

Lauko diena vyko Kudirkos Naumiestyje, Mindaugo Valaičio laukuose. 

Kuo pasižymi naujosios bulvių veislės?

Visos šios veislės derlingos, kone visos turi specifinių kokybės savybių.

Ateities bulvėmis įvardijamos Bernina, Franca, Juventa, Sanibel, Corinna veislių bulvės, kurios išaugina labai vienodus gumbus, tinkamus plauti, pakuoti, gana atsparūs ligoms.

J. Valaičio teigimu, iš jų Sanibel ir Corinna – labai ankstyvos veislės, paskui seka veislė Lariisa, o likusios veislės – vidutinio ankstyvumo. Veislė Lariisa subrandina derlių savaite anksčiau už Vineta.

Kulinarinių bulvių veislės yra šios: Marlie, Bernina, Lariisa, Otolia, kurios sukaupia 14–15 proc. krakmolo ir skoniu primena veislę Vineta.

Salotinių bulvių veislės (Corinna, Simonetta, Franca, Juventa, Rilana) sukaupia mažiau krakmolo nei kulinarinės, stipriai nesuverda, tinka garnyrui ir mišrainėms ruošti.

Veislė Sanibel turi raudonus gumbus, skoniu primena bulves Laura (sukaupia 13 proc. krakmolo).

Veislė Sanibel

Pasak J. Valaičio, veislė Juventa išsiskiria didžiausiu atsparumu grybinėms ligoms ir nematodams.

Veislė Corinna lietinamuose plotuose išaugina gausų (apie 40 t/ha) derlių, greitai subrandina luobelę, nes sukaupia daug sausųjų medžiagų. Sodinant svarbu nenulaužyti daigų.

Veislė Bernina pasižymi atsparumu karščiui (auginama Egipte ir kitose Pietų šalyse). Tai perspektyviausia veislė Vokietijoje.

Veislė Bernina

J. Valaitis pataria Bernina ir Juventa bulves sodinti 3 cm giliau nei įprastai, nes išaugina daugiau gumbų ir lipa į dirvos paviršių.

Simonetta bulves siūlo mažiau tręšti, nes nuo gausaus tręšimo užauga labai dideli gumbai, kurie linkę skilinėti.

Veislė Simonetta. Tiek bulvių prikasta iš 10 kerų

Otolia jautresnė baltajai kojelei, todėl reikia laiku nukasti ir ilgiau nelaikyti dirvoje dėl luobelės savybių.

Veislė Otolia, pelniusi bulvės karalienės titulą

Prieš kasant veislę Juventa, J. Valaitis pataria gumbus palikti dirvoje savaite ilgiau nei kitas bulves, kad subręstų luobelė, tuomet sandėlyje gali išsilaikyti iki birželio.

Rilana bulves patartina sodinti rečiau, nes kerai užmezga daugiau gumbų, taip pat jų nereikėtų pertręšti.

Ilgiausias ramybės periodas iki pavasario yra šių bulvių veislių:Simonetta, Lariisa, Juventa, Sanibel, Otolia. Jos, laikomos sandėliuose, ilgiau už kitas tos pačios subrendimo grupės bulves nesudygsta. Ilgo ramybės periodo labai ankstyvų ir ankstyvųjų veislių bulvių sėklą lengviau išlaikyti iki sodinimo. Be to, gumbų prekinę išvaizdą ir gerą kokybę išlaiko iki gegužės ar net birželio.

Ateities bulvės

Pasak lauko dienoje dalyvavusio bulvių selekcijos kompanijos „Europlant“ atstovo Baltijos šalims Tomo Botnerio, pastaruoju metu Europos bulvių selekcininkai, kurdami naujas veisles, daug dėmesio skiria ne tik bulvių skoniui, gumbų dydžiui, išvaizdai, gražiai ir patvariai luobelei, gumbų išsilaikymui sandėliuojant, bet ir atsparumui įvairiems kenksmingiems organizmams (fitoftorams, nematodams ir kt.).

Keičiantis Europos sąjungos (ES) politikai, mažinamas bulvių purškimų skaičius augalų apsaugos produktais (fungicidais ir insekticidais), taikoma minimali trąšų norma, neviršijant nustatytų azotinių trąšų kiekių.

T. Botneris atkreipia dėmesį į tai, kad, keičiantis klimatui, kasmet bulvių augimą veikia aukšta temperatūra ir vasaros sausros, todėl naujos bulvių veislės turi būti atsparios tiek aukštai temperatūrai, tiek sausrai, kad augalai mažiau nukentėtų nuo fiziologinių pažeidimų.

Be to, svarbu ir gumbų dydis. Pageidautina, kad naujų veislių bulvės išaugintų vidutinio dydžio (50–70 mm skersmens) gumbus ir po keru jų būtų daugiau, nes didžiųjų gumbų niekas nenori pirkti, o prekybos centruose būtų galima įsigyti plautų, supakuotų gumbų mažais kiekiais.