Akademija (Kauno r.). Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariai susitikime su politikais aptarė labiausiai rūpimus klausimus ir apsisprendė dėl žemdirbių suvažiavimo laiko ir formato.

LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis ragino kolegas rengti visuotinį žemdirbių suvažiavimą, tačiau apsispręsta dėl kuklesnio formato – balandžio 11 d. vyks LŽŪT atstovų suvažiavimas. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Grūdų augintojų asociacijos naujasis vadovas Audrius Vanagas išsakė argumentus, jog tuo metu jau vyks pats darbymetis laukuose, todėl nesinorėtų devalvuoti suvažiavimo vardo, jeigu ūkininkų susirinktų mažiau nei tikimasi.

Nors LŽŪT nariai išsakė kiek skirtingas nuomones, vis dėlto bendrai nutarta visuotinio žemdirbių suvažiavimo idėją palikti vėlesniam laikui. O atstovų suvažiavime, anot J. Vilionio, bus bandoma spręsti esamas problemas. LŽŪT jau rengia rezoliuciją valdžiai.

Tarp tų problemų – nesibaigianti biurokratija, įvairūs mokesčiai, ypač keičiamas kelių mokestis, pagal kurį visi asfaltuoti regioniniai keliai būtų mokami, parama žemės ūkiui, konkrečiai – gamybai ir kooperacijai, artėjančių ligų grėsmė ir kitos.

LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis vietoje visuotinio žemdirbių sutiko rengti LŽŪT atstovų suvažiavimą

Dalis problemų buvo aptartos ir vakar, kai prie LŽŪT posėdžio prisijungė valdančiosios koalicijos narys Remigijus Žemaitaitis ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

„Valstybės tarnautojams trūksta atsakomybės“

Itin niūriai padėtį dėl plano apmokestinti visus regioninius kelius piešė Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas, paklausęs R. Žemaitaičio, ką galima padaryti. Seimo narys sakė, kad yra planas sudaryti 6 šalių bloką (Baltijos valstybės, Lenkija, Čekija ir Slovakija) ir kreiptis į Europos Komisiją, iš kurios reikalavimas ir kilo, ir prašyti to vadinamosios CO₂ dedamosios kainos atidėjimo.

G. Kauzonas, gerai išstudijavęs europinę direktyvą, atkreipė dėmesį, kad, pagal ją, CO₂ dedamoji kelių mokestyje taikoma, kol CO₂ nėra apmokestinamas kitomis priemonėmis. „Pas mus toks apmokestinimas yra“, – teigė LPA vadovas.

LPA vadovas Gytis Kauzonas aiškinosi dėl planų apmokestinti visus regioninius kelius

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad, kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį, nieko nekalbama apie gamybinių patalpų apmokestinimą – kol kas tokio mokesčio nėra, ar taip ir išliks? R. Žemaitaitis sakė, kad apie tai kol kas neturi žinių.

Itin daug diskutuota apie biurokratijos pančius valstybinėse įstaigose. J. Sviderskis teigė, kad turėtų būti keičiamas Valstybės tarnybos įstatymas, nes teises turėtų turėti ne tik tikrinantieji ūkininkus, bet ir tikrinami ūkininkai. „Valstybės tarnautojams, visam aparatui trūksta atsakomybės, jie turi turėti atitinkamą profesionalumą, išsilavinimą“, – negailėjo kritikos valdininkams LŽŪBA generalinis direktorius.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas ir generalinis direktorius Jonas Sviderskis daug kalbėjo apie valdininkų nekompetenciją

LŪS pirmininkas R. Juknevičius antrino, kad Sąjunga nuolat teikia pasiūlymus dėl biurokratinės naštos mažinimo, bet šiuo klausimu valdžios institucijose padaryta per mažai.

R. Juknevičius kalbėjo ir apie kitus LŪS narių lūkesčius. Jiems itin aktualu mokesčiai, ūkininkams reikėtų kuo greičiau suprasti, ar nebus apmokestinamas žemės ūkio turtas ir prašė R. Žemaitaičio ginti žemdirbių pozicijas. Taip pat pateikti kuo išsamesnę ir aiškesnę informaciją, kad nebūtų tarp ūkininkų dezinformacijos, nes kai kurie jau kalba, kad bus apmokestinti ir į kelius išvažiavę traktoriai.  

LŪS pirmininkas Raimondas Juknevičius ir vicepirmininkė Zita Dargienė aiškinosi dėl mokesčių

R. Žemaitaitis LŽŪT narius informavo, kad Vyriausybė, nors politinio sprendimo dar nėra, vis dėlto neketina parduoti valstybinės žemės, kad papildytų šalies gynybos biudžetą. Dar viena jo pranešta žinia – Europos finansavimas žemės ūkiui mažės ir tam reikia ruoštis.

Lėšų gynybai gali uždirbti tik didieji ūkiai ir perdirbimas

Kaip visada, žemės ūkio ministras I. Hofmanas buvo apipiltas klausimais. Ginčytasi ir diskutuota dėl tiesioginių išmokų, dėl dalyvavimo paramos projektuose, dėl kooperacijos plėtros.

Kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė teiravosi, kaip planuojama skatinti kooperaciją, be kurios smulkūs ūkiai neišgyvens?

Ministras pripažino, kad „pagreičio nepagauname“: „Jėga visų nesuvarysi į kooperatyvus. Ūkininkai patys turi norėti, pajusti kooperacijos naudą, juk yra gerų pavyzdžių. O ministerija ieškos priemonių padėti kooperacijai, dėmesys jai išliks.“

Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Arūnas Rutkauskas išsakė nuomonę, kad, norint valstybei gauti daugiau lėšų gynybai finansuoti, reikia didinti ekonomiką, o žemės ūkyje tai gali padaryti tik didieji ūkiai.

„Visi politikai, partijos, šalies Prezidentas sako – remkime smulkius ir vidutinius ūkius. Bet iš kur krašto gynyba gali gauti lėšų – iš smulkių, vidutinių ar stambių ūkių? Visi suprantame, kad tik iš stambių. Juk yra force majore situacija ir mums reikia didinti BVP, vystyti ekonomiką. Todėl prašau pagalvoti apie tai, kaip daugiau padėti dideliems ūkiams, perdirbimui – juk reikia gaminti“, – kreipdamasis į žemės ūkio ministrą sakė A. Rutkauskas, pats atstovaujantis vidutiniams ūkiams.

Arūnas Rutkauskas išsakė nuomonę, kad reikia daugiau remti stambius ūkius, nes tik gamyba gali padėti surinkti daugiau lėšų krašto gynybai

G. Kauzonas antrino, kad reikia atskirti paramos lėšas perdirbimui, kooperatyvams, stambioms įmonėms – pastarosioms ateiti į paramą „misija neįmanoma“.

„Kooperatyvas gauna +20 atrankos balų ir visi kiti nuplaukia. Taip, kaip parama tarp sektorių yra skaidoma (pienas, mėsa ir t. t.), taip ir čia reikėtų išskirti – tradicinis perdirbimas, naujos veiklos. Tada nebus muštynių, bet bus daugiau aiškumo“, – savo nuomonę išsakė G. Kauzonas.

Ministras visiškai sutiko su šiomis mintimis ir žadėjo veikti. Taip pat jis sutiko, kad tik per gamybą galima sukurti didesnį biudžetą: „Šiuo atveju manęs įtikinėti nereikia.“

Gresiant baisiai ligai siūlo neadekvačias Medžioklės įstatymo pataisas

Vilma Živatkauskienė, Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė, kėlė problemą, kad mažesni mėsinius galvijus auginantys ūkininkai negali gauti paramos biosaugai per investicines priemones, nes neatitinka VED ir EDV. O dabar, kai gresia dvi užkrečiamosios ligos, tai labai svarbus klausimas. Pagalbą pažadėjo J. Vilionis, šį klausimą derinantis su žemės ūkio viceministru Andriumi Palioniu.

I. Hofmanas pripažino, kad pavojingiausia snukio-nagų liga jau aptarta Europos Ministrų taryboje. Blogiausia, kad sausoje terpėje šis virusas gali nuskristi 50 km, o drėgnoje – net 300 km. Todėl ministras įpareigojo VMVT užsiimti išskirtinai šiuo klausimu, ūkininkų švietimu, konsultavimu dėl biosaugos, nes tai, kas vyksta, „yra labai rimti dalykai“. Ši liga pavojinga ne tik atrajotojams, bet ir kiaulėms bei žvėrims.

O A. Rutkauskas stebėjosi ir baisėjosi, kad Aplinkos ministerija jau teikia Medžioklės įstatymo pakeitimus, kurie leistų sumedžiotų žvėrių organus palikti miške, taip pat ir vilko sudraskyto ėriuko liekanas, ten, kur tai ir įvyko. Tai būtų tiesioginis ligų platinimas, todėl jis neabejoja, kad toks įstatymo pakeitimas turi būti atidėtas. R. Žemaitaitis, pats aktyvus medžiotojas, pažadėjo dėl to pasiaiškinti.