Kaunas. Žemės ūkis yra ir gali būti pelningas, ilgalaikis verslas, galintis prisidėti prie tvarios ekonomikos plėtros, tik reikia tam tikrų sąlygų. Toks buvo vakar pirmą kartą surengtos agrokonferencijos „Grow Summit“ leitmotyvas.

„Žalgirio“ arenoje visą dieną vykusiame išskirtiniame renginyje dalyvavo agroverslo atstovai, ūkininkai, politikai, ekonomistai ir kiti su žemės ūkiu susiję žmonės.

„Grow Summit“ konferencijoje nuskambėjo beveik 30 pranešimų, vyko kelios diskusijos, savo patirtimi dalijosi efektyvių ūkių valdytojai, aptartos Lietuvos žemės ūkio galimybės ir iššūkiai Europos bei pasaulio kontekste, nagrinėtos pasaulinės ekonomikos tendencijos ir jų įtaka agroverslui.

Pirmoje diskusijoje apie šalies agroverslo iššūkius ir perspektyvas diskutavo buvęs ir esamas žemės ūkio ministrai – Kazys Starkevičius ir Ignas Hofmanas, Seimo narys, praėjusios kadencijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Trijų skirtingų partijų atstovų diskusiją moderavo bendrovės EWA vadovas Gediminas Kvietkauskas, nevengęs ir provokuojančių klausimų, pavyzdžiui, koks buvo geriausias ir blogiausias žemės ūkio ministras. Blogiausias neįvardytas, o geriausiu V. Pranckietis pasirinko Mykolą Krupavičių, šias pareigas ėjusį 1923–1926 m.

Skirtingų partijų atstovai į žemės ūkį žvelgia panašiai

Diskusiją G. Kvietkauskas pradėjo nuo klausimų apie žemės ūkio politikos tęstinumą ir nuoseklumą keičiantis valdžioms.

K. Starkevičius pirmiausia nusistebėjo dabartinių valdančiųjų užmojais kurti Regionų ministeriją, kuri tik dar labiau didintų biurokratų kiekį ir atimtų kai kurias funkcijas iš Žemės ūkio ministerijos.  

Tačiau ministras I. Hofmanas teigė tęsiantis visus gerus darbus, kuriuos pradėjo prieš jį 100 dienų poste buvęs ministras K. Starkevičius. „Jis uždavė gerą toną biurokratijai mažinti, kai kurie jo pradėti įsakymai rengti jau yra mano pasirašyti“, – sakė dabartinis žemės ūkio ministras.

Jo manymu, reikia pasirašyti ilgalaikį nacionalinį susitarimą dėl ilgalaikės žemės ūkio strategijos. 

Tokią iniciatyvą palaikantis K. Starkevičius sakė, kad paskutinį kartą dirbdamas ministru kėlė idėją pasirašyti žemės ūkio, kaimo vystymo susitarimą, „kad eitume tokiu keliu, bet per mažai laiko turėjau.“

V. Pranckietis savo ruožtu priminė prieš pusantrų metų vykusią Kaimo sueigą. „Partijoms ir  būsimiems politikams buvo nurodytos aiškios gairės apie tai, ko tikimasi iš žemės ūkio ateityje, dokumentas pasirašytas visų Seimo KRK narių, visų žemės ūkio organizacijų. Manau, tas dokumentas turėjo prasmę. Ir žemės ūkio politikos tęstinumas yra – labai atidžiai išstudijavau šios Vyriausybės programos žemės ūkio dalį ir ten radau tęstinumą“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Ministras I. Hofmanas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės žemės ūkio programai Seimo Kaimo reikalų komitete pritarė ir pozicija, ir opozicija: „Tai užtikrina tęstinumą. Žemės ūkis yra visų mūsų tikėjimas, todėl ir randame sutarimą.“

Buldozeriu stumiamas žaliasis kursas yra žalioji propaganda?

Anksčiau konferencijoje apie Lietuvos agroverslą Europos ir pasaulio kontekste kalbėjęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega teigė, kad žaliasis kursas neatšaukiamas, jis lieka, tik reikia rasti sprendimus per dialogą ir paramą.

Tačiau V. Pranckietis jam retoriškai replikavo: „Noriu paklausti atvirkščiai – kokios paramos reikia žaliajam kursui, kad jis būtų įgyvendintas.“

G. Kvietkauskas klausė dar aštriau. „Ar galima teigti, kad žaliasis kursas yra žalioji propaganda? Jau masiškai randama informacijos, kad Europoje žaliuosius projektus finansavo tiesiogiai Rusija ir Kinija, kad žalioji propaganda yra nekinetinis ginklas silpninti ne tik žemės ūkio, bet apskritai Europą“, – rėžė diskusijos moderatorius.

I. Hofmanas santūriai vertino palyginimą su nekinetiniu ginklu, bet sutiko, kad žaliasis kursas ūkininkams buvo brukamas buldozeriu.

„EK, jeigu tikėti tuo, kas rašoma, rėmė nevyriausybines organizacijas, kad darytų dirbtinį poveikį visuomenėms, kad šios spaustų politikus eiti į žaliąjį kursą. Tai yra nenormalu. Pokyčių, be abejo, reikia, bet ne tokiais būdais, ne skelbiant neteisingą informaciją“, – kalbėjo ministras.

K. Starkevičius atkreipė dėmesį, kad kol Europa kūrė gerovės valstybes, kai kurios kitos šalys ginklavosi. Jo įsitikinimu, ūkininkai nėra prieš prieš žaliąjį kursą, tik kitomis priemonėmis nori jo – ne mažinant karvių skaičių, o diegiant technologijas, ne mažinant gamybą, bet taikant mokslo laimėjimus ir novatoriškumą.

„O žalioji propaganda, kuriai sudėta šimtai milijonai eurų, davė savo efektą. Kyla įvairių minčių, iš kokių lėšų finansuojami ir aktyviai viešinami kai kurie projektai, neskatinantys ekonomikos“, – teigė politikas, konkrečiai įvardijęs vieną visuomeninę gamtos apsaugos organizaciją, kuriai 160 tūkst. buvo skiriama iš „Nord Stream‘o“ (tai magistralinis dujotiekis tarp Rusijos ir Vokietijos) ir Gazprom‘o (didžiausios Rusijos įmonės).

O V. Pranckietis, pacitavęs ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės žodžius, kad Amerika kuria, Kinija daro, o Europa reguliuoja, su jam būdinga ironija užbaigė: „Pergyvenau raudonąją bangą, pergyvensiu ir žaliąją.“

„Savo verslą norime priešams atiduoti“

Lietuva sausio pabaigoje gavo 113 mln. ieškinį dėl žalos atlyginimo iš kailinių žvėrelių augintojų, kurių verslą valstybė nutarė uždaryti. Ar tai teisinga? Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad tai visiškai neteisinga ir neracionalu. Sukurta daugybė darbo vietų, kuriama pridėtinė vertė, be to natūralus kailis yra daug tvariau negu naftos produktų naudojimas kuriant dirbtinį. O kailiai kaip buvo, taip ir bus auginami toliau. Galbūt išeitis būtų pasiūlyti žvėrelių augintojams, kurie atsisakys šio verslo, vietoje jo duoti teisingą kompensaciją, bet ne prievarta atimti verslą.

Kovo 5 d. Konstitucinis teismas svarstys grupės Seimo narių prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimo atitikimą Konstitucijai. Tikimasi, kad jis neleis naikinti privačių verslų, projektas dėl uždarymo nukėlimo yra pateiktas ir Seime.

K. Starkevičius atkreipė dėmesį, kad Danija sugrįžta prie žvėrelių auginimo: „Jie net nebuvo išėję, tik dėl kovido, nes žvėreliai sirgo, buvo uždraudę juos laikinai auginti. O mes savo verslą norime priešams atiduoti.“

I. Hofmano nuomone, Seimo sprendimas uždaryti šį verslą yra tik emocija, o ne argumentai. „Lauksime KT sprendimo“, – sakė ministras, pridūręs, kad ir Seimas gali atšaukti sprendimą arba nukelti jo įgyvendinimą.

Lietuvai reikia kooperatyvo „Grūdai LT“

Diskusijoje buvo paliesta dar viena itin aktuali tema – žemės ūkio rinkos konkurencingumas. Kodėl stringa perdirbimo projektai, ar pakankamai valstybė skatina žaliavų perdirbimą?

Visi sutiko – reikia nuosekliai siekti, kad produkcija būtų parduodama ją pabranginus, t. y. kuriant pridėtinę vertę. Lietuva kol kas turi vienintelį tokį pavyzdį – kooperatyvą „Pienas LT“, kuris nuėjo į perdirbimą. Jo sėkmės istoriją diskusijos dalyviai ragino pakartoti ir kituose sektoriuose.

K. Starkevičius pastebėjo, kad pagal standartinę produkciją esame ES dugne – iš hektaro gauname tūkstantį, o Europa – tris trūkst. Eur.

„Vidinių rezervų turime, reikia tik politinės valios. Tarp tų rezervų – tiesioginių išmokų peržiūrėjimas, kad šimtai milijonų nebūtų išmokami nieko negaminantiems. Efektui vietos yra“, – sakė jis.

I. Hofmanas teigė, kad žaliavos perdirbimas yra šios ministerijos lūkestis ir vizija. Jo manymu, galima būtų pradėti nuo nedidelių (pvz., žirnių) perdirbimo gamyklų, yra pasiūlymų krakmolo iš bulvių gamybai, o baigti giluminiu kviečių perdirbimu.

„Mažesniems projektams rastume lėšų, ir apie tai galvojame. Nacionalinio lygio gamyklai finansų nėra numatyta, bet dirbame su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tą kryptį žino ir premjeras. Susitelkime visi ir per 4–8 metus pabandykime sukurti „Grūdai LT“ gamyklą“, – ministras, regis, nusiteikęs rimtiems darbams.  

K. Starkevičius ragina valstybę didinti žemės ūkio gamybą, o ne reikalauti laukų nesėti, 25 proc. palikti jų poilsiauti: „Tik turime naudoti naujausias technologijas, kad žemė nepavargtų, o rezultatai būtų geri, kad pasiektume bent 3 tūkst. Eur iš hektaro.“

„Ir kad nenueitume į pievas“, – kaip įprasta šmaikščiai pridūrė V. Pranckietis.

***

Pagrindinis šio renginio sumanytojas ir partneris – bendrovė „Linas Agro“, tarp kitų rengėjų – žinomos agroverslo bendrovės „Dotnuva Baltic“ ir „Nando“.