Kauno r. (Akademija). Minint Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-metį, prie VDU Sporto centro futbolo aikštės pasodinti 39 vardiniai ąžuolai asmenų, įstaigų ar bendruomenių, lydėjusių Žemės ūkio akademiją šimtmečio keliu.

„Prieš 100 metų Lietuvos vyriausybė, spręsdama sunkius savo klausimus, nutarė jaunoje nepriklausomoje valstybėje atidaryti universitetą, kurio dalis vėliau atsiskyrusi buvo skirta pagrindiniam darbui ir verslui Lietuvoje – žemės ūkiui. Ir štai nuo to laiko Lietuvos žemės ūkio akademija, keitusi įvairius pavadinimus ir šiuo metu esanti VDU Žemės ūkio akademija,  gyvuoja jau 100 metų“, – sakė renginį pradėjęs VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Anot profesoriaus, labai svarbu, kad iš šios aukštosios mokyklos išėjo daugybė absolventų ir specialistų, kurie pasodino labai daug miškų, sėja javus, augina duoną, maitina Lietuvą ir ne tik.

„Ąžuolų giraitės, kuri tikrai ne pirma ir ne paskutinė Lietuvoje, pasodinimas simbolizuoja mūsų ryšį su praeitimi, dabartimi ir ateitimi“, – pridūrė J. Augutis ir išreiškė viltį, kad dar po 100 metų Žemės ūkio akademija kartu su VDU minės 200 metų jubiliejų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pažymėjo, kad šiuolaikinis žemės ūkis reikalauja  vis daugiau fundamentinių gyvybės ir chemijos mokslų žinių.

„Linkiu, kad visi ąžuolai prigytų, pasiektų savo brandą, pasentų ir liktų čia biologinei įvairovei, kai nei mūsų, nei mūsų vaikų ir anūkų jau nebebus“, – linkėjo ministras ir pridūrė, kad medžio sodinimas – nesavanaudiškas veiksmas, mat pasodinti medžiai liks ateitiems kartoms.

Žemės ūkio akademijos bendruomenei už per 100 metų parengtus aukštos kvalifikacijos ir kompetentingus specialistus, kurie dirba žemės ūkyje, miškininkystės ir aplinkosaugos sektoriuose, dėkojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Jis taip pat prisiminė Mažvydo pasakytus žodžius: „Sodinant ąžuoliuką, reikia elgtis atsargiai, ypač svarbu nepažeisti jo šaknų. Šiandien kalbame apie 100 metų šios aukštosios mokyklos kelią ir šaknis, kurios tvirtai įaugo į Lietuvos žemę“, – kalbėjo V. Makūnas ir teigė besididžiuojantis, kad tarp visų kaimiškų savivaldybių Kauno rajonas vienintelis Lietuvoje turi universitetą.

Ąžuolų sodinimo šventėję dalyvavo ir Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila, kurio teigimu, Žemės ūkio akademijos šimtmečio minėjimas jam liudija, kad lietuviai artimai susiję su žemės ūkio darbais ir visa gyvąja gamta.

„Norisi palinkėti, kad, žvelgdami į mums kūrėjo dovanotą aplinką, ja tinkamai naudotume, kad kaip ąžuolai plečiasi šakomis į šalis, taip ir mes augtume, stiprėtume darbštumu, kūrybiškumu, mokslo žiniomis“, – linkėjo vyskupas.

„ŽŪA Alumni“ klubo prezidentas Irmantas Tarvydis teigė, kad svarbiausia, jog po 100 metų išliktų ne tik pasodinti ąžuolai, bet ir Žemės ūkio akademija. Mat, pasak jo, Akademija patyrė ir pakilimų, ir nuosmukių, šis laikotarpis irgi gana nelengvas,  nes stinga studentų.

Jis VDU ŽŪA kanclerei prof. Astridai Miceikienei  įteikė Rokiškio r. ūkininkės iškeptos duonos kepalą, kurios raugas skaičiuoja jau mažiausiai 4 kartas.

„Jis, ko gero, to pačio skonio, kokio buvo, kai kūrėsi šis universitetas prieš 100 metų“, – svarstė I. Tarvydis.

Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė džiaugėsi, kad per Akademijos gyvavimo laikotarpį užugdyta daug profesionalių specialistų.

„Šiandien turime simboliškai naują etapą, kai įprasmindami absolventų miškininkų darbą turime užaugintus ąžuolus. (...) Įstaiga gyva tiek, kiek jos absolventai geba išlaikyti tradicijas, prisitaikyti prie naujovių ir žengti į priekį“, – kalbėjo V. Kaubrė ir linkėjo Žemės ūkio akademijai dar daug šimtmečių. To paties linkėjo ir šventėje dalyvavę Seimo, Europos Parlamento nariai.

VDU ŽŪA kanclerė prisiminė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo signatarus, kurie ir davė pradžią Žemės ūkio akademijai.

„Jau 100 metų gyvename ir dirbame tam, kad žemės ūkis Lietuvoje būtų pažangus, inovatyvus, kad turėtų aukštos kvalifikacijos specialistų.

Norint išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška, savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, privalome užtikrinti modernų Lietuvos žemės ūkio sektoriaus vystymąsi ir konkurencingumą globalioje rinkoje.

Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkama Alma mater dvasia. Tai dar prieš šimtmetį puikiai suprato Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, šaliai sunkiausiais (...) laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją kaip būsimo modernaus, aktyvaus ir išvystyto kaimo garantą“, – kalbėjo A. Miceikienė ir linkėjo vienybės bei ryžto dirbti dar 100 metų.