Akademija, Kėdainių r. Sausio 28 d. įvyko jubiliejinė 10-oji LAMMC mokslinė ataskaitinė konferencija „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“.

Renginys sulaukė beveik 300 dalyvių iš įvairių mokslo, valdžios įstaigų, verslo įmonių, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, dalyvavo ir nemažai ūkininkų – visi net netilpo didžiojoje Žemdirbystės instituto salėje, todėl stebėjo tiesioginę transliaciją iš dar dviejų auditorijų.

Paprastai ataskaitinės konferencijos vykdavo tris dienas – po dieną Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės bei Miškų institutuose, tačiau šiemet, taupant brangų laiką ir įvertinant padidėjusį mokslininkų užimtumą, nuspręsta viską suspėti per vieną dieną, tad pranešimai sudėlioti labai koncentruotai. Vadovautasi nuostata, kad svarbu ne forma, o turinys.

Konferenciją atidarydamas LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas pabrėžė, kad per 10 gyvavimo metų LAMMC sukaupė solidžią patirtį, įgijo pasitikėjimo, išplėtė partnerių ratą.

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius akcentavo, kad šis renginys svarbus visiems besidomintiems žemės ūkio ir miškų mokslų aktualijomis, ir pasidžiaugė, kad metiniai LAMMC rezultatai yra puikūs – parašyta daug mokslinių straipsnių, sukurta naujų veislių, o mokslininkai turi daugybę idėjų ateities darbams. Kartu jis priminė istorinį faktą, kad ataskaitinės konferencijos vyksta jau 52-us metus.

Nuveikti darbai skaičiais

G. Brazauskas įvardijo esminius LAMMC nuveiktus darbus skaičiais. 2019 m. Centre dirbo 545 darbuotojai, iš jų – 185 mokslininkai. Studijavo 61 doktorantas, o 9 jų apgynė disertacijas. Vykdyti 32 tarptautiniai, 37 nacionaliniai moksliniai projektai, finansuojami Lietuvos mokslo tarybos, Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų, ir per 100 Lietuvos ir užsienio ūkio subjektų užsakymų.

„Užsakovai iš mokslininkų laukia kompleksinių sprendimų“, – sakė Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius

Vykdytos 6 ilgalaikės institucinės mokslinių tyrimų programos: „Augalų biopotencialas ir kokybė daugiafunkciniam panaudojimui“, „Darni miškininkystė ir globalūs pokyčiai“, „Kenksmingieji organizmai agro ir miško ekosistemose (KOMAS)“, „Sodininkystė ir daržininkystė: agrobiologiniai pagrindai ir technologijos“, „Žemės ūkio bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas“, „Žemės ūkio ir miškų augalų požymių bei savybių genetinės prigimties tyrimas, genotipų kryptingas keitimas šiuolaikinėms veislėms kurti“.

Į ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą ir Nacionalinį augalų veislių sąrašą pernai įrašytos 5 naujos LAMMC selekcininkų sukurtos žemės ūkio augalų veislės, į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos 3 naujos veislės.

LAMMC mokslininkai paskelbė 85 mokslines publikacijas leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“, parašė 4 tarptautiniu mastu pripažintų leidyklų išleistų knygų skyrius. Q1 leidiniuose paskelbta 30 publikacijų, Q2 – 17.

Suorganizuotos 2 tarptautinės ir 8 nacionalinės konferencijos, per 80 seminarų, diskusijų, lauko dienų, pasidalijimo patirtimi grupių susitikimų, vasarą vyko žemės ūkio technologijų paroda „Agrovizija 2019“. O visai neseniai, prieš kelias dienas, LAMMC pasirašė projektą, skirtą dirvožemio tyrimams. Penkerius metus truksiančio projekto bendras biudžetas – net 80 mln. eurų, jame dalyvaus partneriai iš 26 ES šalių.

Kaip reikšmingą faktą G. Brazauskas paminėjo tai, kad LAMMC, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Lietuvos energetikos institutas (LEI) bei Fizikos instituto Mokslo ir technologijų parkas įkūrė Mokslo tyrimų ir technologijų organizaciją – „RTO Lithuania“. Pernai LAMMC tapo ir Europos augalų mokslo organizacijos (EPSO) nariu – šį organizacija jungia 220 tyrimų institucijų.

Sėkmingai veikia LAMMC įsteigta paramos akademinėms išvykoms programa – į stažuotes jau spėjo išvykti 6 jaunos mokslininkės, jos tobulinosi JAV, Prancūzijos, Ispanijos, Danijos mokslo įstaigose.

Klimato kaitos keliami iššūkiai

G. Brazauskas pabrėžė, kad žemės ir miškų ūkio plėtrai ateityje kone didžiausius iššūkius kels klimato kaita. „Europos žaliojo kurso“ strategijoje numatytas ambicingas tikslas – iki 2050 m. Europą paversti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) požiūriu neutraliu kontinentu. Būtent tam prireiks naujų inovacijų ir technologijų.

„Didžiuojuosi, kad esu europietis, nes būtent Europoje kilo geros iniciatyvos, kaip mažinti poveikį klimato kaitai. Europos žaliojo kurso tikslas – iki 2030 m. ŠESD emisiją sumažinti 50 proc., o iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu“, – pabrėžė LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas

ES numačiusi remti veiklas, susijusias su poveikio klimato kaitai mažinimu – tam numatyta sukurti 1 trilijono eurų vertės „Klimato banką“. Nuo 2021 m. startuoja nauja programa mokslui „Europos horizontas“.

Beje, tai, jog mažinti ŠESD emisijas yra realu ir kad tai jokiu būdu nesmukdo ūkių ekonomikos, rodo faktas: nuo 1990 iki 2018 m. ES jau pavyko 23 proc. sumažinti dujų emisijas, o ekonomika per tą laikotarpį paaugo 61 proc.

Aktyvėja bendravimas tarp mokslo institucijų

Praėjusiais metais LAMMC, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Lietuvos energetikos institutas (LEI) bei Fizikos instituto Mokslo ir technologijų parkas įkūrė Mokslo tyrimų ir technologijų organizaciją – RTO Lithuania. Šiuo sprendimu siekiama vystyti inovacijomis grįstus tarpdisciplininius mokslinius tyrimus. Apie bendradarbiavimo galimybes ir apie savo mokslo įstaigų veiklą pasakojo LEI direktorius Sigitas Rimkevičius ir FTMC direktorius Gintaras Valušis.

G. Valušis pabrėžė, kad FTMC yra didžiausia mokslo įstaiga šalyje, joje dirba 640 darbuotojų, iš kurių 500 – tyrėjai. 2018 m. ši mokslo įstaiga sugeneravo 18 mln. eurų pajamų, (biudžetinės lėšos sudaro 44 proc.), daugiausiai dirbama su užsienio klientais. Sėkminga centro veikla įrodo, kad mokslas net ir finansine prasme gali būti naudingas.

„Mes kalbame apie tai, kas atsiras pramonėje dar po 5 ar 10 metų. Sudėję savo žinias ir kompetencijas, galėtume kažką reikšmingo nuveikti. Klimato kaita – puiki vieta mokslinių veiklų sinergijai kurti“, – bendradarbiauti kvietė G. Valušis.

„2018 m. FTMC atlikdavo vidutiniškai po 7,3 užsakymus per dieną ir dirbo su 380 kompanijų“, – įspūdingus skaičius vardijo Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis

LEI direktorius S. Rimkevičius kaip galimas bendradarbiavimo su LAMMC sritis nurodė bioekonomikos raidos projektų rengimą, emisijos prognozavimo ir apskaitos įrankių kūrimą, efektyvų biomasės naudojimą, išmetamųjų teršalų mažinimą ir t. t.

Konferencijoje pranešimus skaitė LAMMC vykdomų ilgalaikių institucinių mokslo programų (kaip jau minėta, jų yra šešios) vadovai: Žydrė Kadžiulienė, Roma Semaškienė, Giedrė Samuolienė, Virginijus Feiza, Vidmantas Stanys ir Virgilijus Mikšys.

„Kartu su fizikais kuriame baltymus, kurie galbūt bus naudojami kaip matrica žmogaus kamieninėms ląstelėms auginti“, – vieną iš daugybės tyrinėjimų krypčių pažymėjo SDI Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas Vidmantas Stanys

Iš jų pranešimų ryškėja pagrindiniai uždaviniai žemės ūkiui mokslui: kaip įvairinti pasėlius, kokiais naujais naudingais augalais išplėsti sėjomainas, kaip apsaugoti pasėlius nuo agresyvėjančių ligų ir kenkėjų (skaičiuojama, kad pasauliniu mastu dėl ligų, kenkėjų ir piktžolių netenkama iki 40 proc. derliaus) ir kurti veisles, turinčias genetinį atsparumą žaladariams; kokias taikyti žemės dirbimo technologijas ir kaip išsaugoti bei gausinti miškus.

„Ar tik atrodo, ar tikrai vengiama strateginio miškų sektoriaus planavimo“ – retoriškai klausė Miškų instituto mokslo darbuotojas Virgilijus Mikšys

„Miškų mokslininkų įtaka politikų sprendimams nedidelė ir vis mažėjanti. Dėl to kaltę turi prisiimti abi pusės. Politikai nelinkę klausytis mokslininkų, o mokslininkai nesugeba įtikinti politikų“, – kalbėjo Miškų instituto Miškininkystės skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Virgilijus Mikšys pabrėždamas, kad strateginių sprendimų vengimas blogina situaciją miškų ūkyje.

MŪ inf.