Kauno r. Kauno rajono ūkininkų sąjunga išplėstiniame posėdyje susitiko su ministru Kaziu Starkevičiumi, kuris per susitikimą ne kartą teigė, kad „abrakadabrų neturi likti“, omenyje turėdamas įvairius neapgalvotus žemdirbiams keliamus reikalavimus ir administracinę naštą.

KRŪS pirmininkas Mindaugas Maciulevičius išreiškė viltį, kad ministras per savo likusią kadenciją spės dar daug ką nuveikti žemdirbių labui.

K. Starkevičius ūkininkams sakė, kad svarbiausia – sumažinti administracinę naštą. Tad ES ministrų taryboje, kuri vyksta šiandien (rugsėjo 23 d.), teigė šią žinutę ir nusiųsiantis.

Ministras tikino, kad daug dirbama, jog dar šiemet būtų patvirtinta kitų metų deklaravimo tvarka – visiems suprantama, veiksmingesnė ir atnešanti daugiau naudos.

Valstybinės žemės pirkimo vingrybės

Per posėdį daug diskutuota apie valstybinę žemę. Pasak K. Starkevičiaus, žemė parduodant per aukcioną, galimai atsiras spekuliantų ar fondų, kurie ją nupirktų ir pernuomotų. Todėl jis inicijuoja įstatymo projekto pakeitimą, kuriame numatyta, kad įsiterpusi žemė būtų parduodama tiems, kurie ją dirba.

Ūkininkai irgi neabejoja, kad kils problemų dėl žemės pardavimo per aukcioną. Mat jie patys turi atlikti kadastrinius matavimus ir už tai sumokėti, bet šių išlaidų niekas nekompensuoja.

„Valstybinės žemės sklypai nesuformuoti. Šią dieną praktika tokia, kad mes (...) pasamdome žemėtvarkininką ir visa tai apmokame patys. Tada su mumis sudaro nuomos sutartį.

Jeigu žemė būtų parduodama aukciono tvarka, tai kaip išeitų? Kad aš susimokėjau, bet iš manęs kažkas ją atima?“ – svarstė Vandžiogaloje ūkininkaujantis Nikolajus Dubnikovas.

Ministras sutiko, kad tokiu atveju turėtų būti kompensuojamos išlaidos už žemės paruošimą tam, kuris ją paruošė.

Žada spręsti situaciją dėl augalų apsaugos

Lietuvos žemdirbiai ne tik turi mažiau augalų apsaugos produktų nei kaimyninės šalys, bet ir susiduria su jų naudojimo ribojimais.

Ūkininkas Leonas Rudinskas teigė niekaip nesuprantantis, kodėl daržovių, užuot purškus jas vieną kartą, panaudojant visą leidžiamą normą (1 kg į hektarą), negalima purkšti 2 kartus, panaudojant pusę galimos normos (po 500 g į hektarą).

„Žinome šį atvejį. Kalbate apie herbicidą, kuris naudojamas cukriniams runkeliams. (...) Pagrindinė problema – dėl nutekėjimo. (...) Iš naujo peržiūrėsime šio produkto registracijos ataskaitą ir priimsime sprendimą“, – tikino Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėja Kristina Valionienė.

Ministras pasiteiravo, ar peržiūrėjus bus priimtas žemdirbiams palankus sprendimas. VAT atstovė patikino, kad taip.

Asociacijos „Crop Life Lietuva“ vadovės Zitos Varanavičienės tikinimu, dėl augalų apsaugos pati šalis narė gali daug ką nuspręsti, kartais nebūtina laukti Briuselio sprendimo.

„Kai kurie sprendimai lemia ne tik veikliųjų medžiagų buvimą ar nebuvimą, bet ir naudojimo normos sumažinimą. Šio pavasario pavyzdys – viena kompanija norėjo registruoti insekticidą, kurio labai reikia, nes sisteminių insekticidų turime mažai. (...) Tačiau norma buvo sumažinta iki tokios, kuri yra ties efektyvumo riba. Todėl nuspręsta neateiti į Lietuvą“, – apmaudo neslėpė Z. Varanavičienė.

Kad sisteminių insekticidų tikrai trūksta, sakė ir ūkininkas Romas Majauskas, kurio teigimu, yra daug suvaržymų dėl augalų apsaugos produktų naudojimo.

„Carnadine extra registruotas rapsams ir tai vienintelis sisteminis insekticidas, bet jį galima purkšti tik ant ankštarų. Reikia kovoti su paslėptastraubliais, bet neturime su kuo. O naudoti kontaktinius insekticidus tas pats, kas švęstu vandenėliu pakrapinti.

Norime gauti pelno, o kad ji gautume, mums reikia priemonių, bet jos suvaržytos. Įveda apribojimus rundapui – 6 l į hektarą, bet yra sąlyga – vieną kartą per metus. Ir ką daryti? Pavasarį turi paruošti dirvą, bet negali“, – problemas vardijo ūkininkas.

K. Valionienė paaiškino dėl insekticido Carnadine extra – Tarnybai nepateikta informacijos apie likučius meduje, todėl produktas užregistruotas naudoti tik po žydėjimo.

„Viskas priklauso nuo pateiktos informacijos. Jeigu bus nupurkšta dar iki žydėjimo, tokiu atveju gali kilti problemų su likučiais meduje“, – teigė VAT atstovė.

„Ūkininkai ne tik pelno siekia, bet ir to, kad augalai būtų sveiki. O tos priemonės ir yra augalų vaistai“, – pridūrė M. Maciulevičius ir ragino nepamiršti tiksinčios bombos – didėjančio augalų atsparumo augalų apsaugos produktams. K. Starkevičius patikino, kad šiuo klausimu bus dirbama.

Daugiau svarbių klausimų

Į susitikimą su ministru susirinkę žemdirbiai ragino atsižvelgti ir į daugiau dalykų. Pavyzdžiui, ūkininkas Juozas Staliūnas prašė pagaliau parengti metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojama ūkiams laukinių gyvūnų padaryta žala.

„Nuo 2018 m. Žemės ūkio ministerija įpareigota paruošti žalų vertinimo metodiką, bet per tiek metų niekas taip ir nepadaryta. (...) Turi susėsti miškininkai, ūkininkai, medžiotojai ir aptarti metodiką, kai ji bus paruošta. Ir tik tada priimti sprendimą“, – neabejojo J. Staliūnas.

K. Starkevičius teigė, kad dėl gyvūnų daromos žalos jau paruoštas įstatymas. Pasak ministro, šią savaitę jį ketinama užregistruoti, tad bus galima diskutuoti ir derinti detales.

Per posėdį nuskambėjo dar vienas svarbus klausimas – trumpesnis posėlio išlaikymas. Tiesa, Žemės ūkio ministerijos atstovai teigė, kad kitąmet pokyčių dar nereikėtų tikėtis, nes tai susiję su Strateginiu planu, į kurio naująjį pakeitimą šis klausimas neįtrauktas. Kol kas laukiama mokslininkų išvadų.

KRŪS vadovas pasiteiravo, kas laukia ūkininkų dėl IKOK reikalavimų. Ministro teigimu, bus stengiamasi, kad ūkininkai nenukentėtų.

„IKOK reikalavimai įsigaliojo jau prieš porą metų, tačiau iki šiol nė vienas ūkininkas nenubaustas“, – pridūrė VAT atstovai.

Klausimų kilo ir dėl agrodronų. Viena ūkininkė susidūrė su problema, teikdama paraišką investicijoms į žemės ūkio valdas – Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalauja pagrįsti, kam šis įrenginys reikalingas ūkyje.

„NMA reikalauja pagrįsti drono reikalingumą. (...) Agentūros netenkina mūsų pateikti skaičiavimai. Kaip ją įtikinti, kad agrodronas mums reikalingas?“ – svarstė ūkininkė.

Šią situaciją išgirdęs ministras teigė, kad „šių arbakadabra tikrai neliks“, o NMA vadovas Fortunatas Dirginčius patikino, jog ši situacija bus analizuojama.

„Iš tiesų su agrodronais buvo iššūkių, nes pagal KPP dronai nefinansuojami, tik pagal Strateginį planą. Dronas tinkamas finansavimui, tad susirinkę aptarsime šį klausimą“, – žadėjo F. Dirginčius.

NMA vadovas ragino tokiais atvejais kreiptis ir į jį patį, vis dėlto geriau ne privačiai, o per žemdirbiškas asociacijas.

Taip pat F. Dirginčius pabrėžė, kad dabar vienas prioritetų – tiesioginių išmokų avansai.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su ŽŪM, kad būtų paskelbti įkainiai, spėtume laiku gauti pinigus iš Finansų ministerijos ir avansai pasirodytų nuo spalio 16 dienos. Aišku, visiems vienu metu išmokėti neišeis“, – informavo NMA vadovas.

Per susitikimą aptarta ir LAAMC Agrocheminių tyrimų laboratorija. Pasak K. Starkevičiaus, dėl jos jau susitarta su Vyriausybės kanclere.

„Ši laboratorija su visais pastatais būtų perduodama Žemės ūkio akademijai. Bankas parduotų tą  pastatą, o už gautus pinigus būtų įrengiama laboratorija“, – paaiškino K. Starkevičius.

Po diskusijų ūkininkams rūpimais klausimais ministras dar kartą pareiškė, kad įvairių nelogiškų reikalavimų, taikomų ūkininkams, neturi likti.