Vilnius. Tradiciniams renginiams ir toliau tenka vykti nuotoliniu būdu – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) konferencija žemės ūkio specialistams persikėlė į skaitmeninę erdvę. Joje daug dėmesio skirta ne tik šių dienų žemės ūkiui opiausiems klausimams, agropolitikai, bet ir eksporto perspektyvoms, pasėlių deklaravimo pokyčiams, aktualiausioms atskirų šakų temoms.

Gruodį vykusioje konferencijoje vadovams bei vyr. finansininkams nemažai kalbėta apie ateities iššūkius, dabar LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis priminė, kiek bendrovėms pavyko pasiekti, akcentuodamas žmogiškųjų išteklių svarbą.

Anot jo, vertinant pagal efektyvumą iš hektaro, ES vidurkis – 2220 Eur, Lietuvoje rodiklis siekia 750 Eur, o bendrovių  – net 1820 Eur. Panaudodamos 13,6 proc. žemės ūkio naudmenų bendrovės tiekia apie trečdalį šalies bendrosios žemės ūkio produkcijos. Valstybei mokesčių sumokama po 142 Eur už ha žemės ūkio naudmenų, tuo tarpu užsiimantys kita žemės ūkio veiklos forma - 52 Eur/ha.

„Bendrovių indėlis kaimo gyvybingumui - taip pat didžiulis. Tai – bendrovėse sukaupto intelektualinio kapitalo nuopelnas, nuoširdaus vadovų, darbuotojų, įvairių specialistų darbo. Šio laikmečio aktualijos – žmogiškieji ištekliai. Ypatingai darbui ne tik su šiuolaikinėmis, bet ir ateinančiomis technologijomis. Naujos technologijos, technika yra niekas, jei nėra žmogaus, sugebančio tai įvesti į gamybą. Kompiuteris, palydovai visko atlikti negali“, - akcentus dėliojo P. Puskunigis, primindamas, kad žemės ūkyje itin stinga jaunų specialistų.

Anot jo, padėtį galėtų palengvinti jauno specialisto prilyginimas jaunajam ūkininkui – taip atsivertų galimybės įsigyti bent būtiniausią įrangą, o tai galėtų paskatinti dirbti pagal specialybę ir likti kaime. „Tikėkime, kad naujoji ministerijos valdžia išgirs...“, - kalbėjo P. Puskunigis.

Nemažai visos konferencijos metu dėmesio skirta žemės ūkio eksportui – esamai situacijai bei galimybėms. „Žemės ūkio bendrovės ir toliau išlieka efektyvios žemės ūkio produkcijos gamintojos, stabiliai aprūpiname maisto ir perdirbamąją pramonę žaliava. Negalima pamiršti ir žemės ūkio produkcijos eksporto, kur bendrovių indėlis taip pat yra labai svarbus“, - renginio pradžioje kalbėjo P. Puskunigis.

„Žemės ūkis – rimtas pareiškėjas eksporto struktūroje“

Eksporto temą tęsė ir žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, priminęs, kad nors dabar grūdai yra pagrindinis žaliavinės produkcijos eksporto šaltinis, tačiau norint išlikti konkurencingiems reikėtų orientuotis į „giluminį perdirbimą“, o atliepiant žaliojo kurso iššūkius – ir į naujas, išmaniąsias technologijas.

Jis taip pat išskyrė du sektorius, į kuriuos norima investuoti siekiant gerinti jų veiklą, „apie kuriuos daug kalbame, bet vis dėlto didelio proveržio niekada ir nebuvo - pienas ir mėsa“.

Kalbant apie pieną, pasak viceministro, eksporto rinkos veriasi vis didesnės, gamybos pajėgumai gali būti dar 50 proc. didesni nei yra dabar, tačiau trūksta žaliavos.

„Galime kalbėti apie superplanus, bet pirma reikia stabilizuoti padėtį. Matome gyvulių skaičiaus, pieno kiekio kritimus. Turime senas tradicijas, esame geroje geografinėje zonoje, plius turime geras perdirbimo gamyklas. Taip, problema dėl koncentruotos rinkos, žaliavinio pieno kainos. Tačiau į šį sektorių žiūrime kaip į vieną iš pagrindinių, kuriame galėtų būti plėtra“, - kalbėjo P. Lukševičius.

Tačiau visam tam reikia lėšų, kurios, anot jo, turėtų paaiškėti po 2-3 savaičių, o tuomet ketinama kartu su socialiniais partneriais sukurti ilgalaikę strategiją, kaip bus didinamas pieno kiekis ir siekiami užsibrėžti tikslai.

„Kodėl taip svarbu sulaukti pinigų? Kad neprisikurtume nereikalingų strategijų. Strategija, neparemta pinigais, tėra geras popierius“, - apie būtinybę pirma turėti aiškų biudžetą ir tik tada dėlioti konkrečius planus sakė žemės ūkio viceministras. Anot jo, planuojama tam naudoti pereinamojo laikotarpio ir naujos Kaimo plėtros programos lėšas.

Jis taip pat priminė dėl pandemijos susiklosčiusią sudėtingą padėtį paukštienos ir kiaulienos sektoriuose. Pasak P. Lukševičiaus, ministerija supranta situaciją ir ieškoti galimybių, kaip padėti. Paukštininkystei numatoma viena tęstinė, jau anksčiau taikyta programa, kitą greičiausiai teks notifikuoti naujai.

Anot jo, reikia nepamiršti, kad kiauliena yra pagrindinis produktas ir „valstybės požiūris į šį sektorių turi keistis“, bet pirmiausia jį reikia stabilizuoti. Kitos šalys veikia aktyviai, vyksta rimta konkurencija dėl rinkos, tad, pasak viceministro, „teks raitotis rankoves tame pasistumdyme“. Pasak jo, nuošalyje neturėtų likti ir vaisių bei daržovių augintojai, tačiau būtina stebėti, ką auginti, kas duos didžiausią grąžą.

„Rekordiniai skaičiai - 21 proc. eksporto. Kartu su jumis visiems turime įrodyti, kad žemės ūkis – rimta ekonomikos šaka, rimtas pareiškėjas eksporto struktūroje. Nežiūrint pandemijos, sustojusio viešojo maitinimo, turime žiūrėti į perspektyvą, į galutinio produkto eksporto didinimą. Norime tikėti, kad 21 proc. ne riba ir turime augimo potencialo“, - kalbėjo P. Lukševičius.

Pasėlių deklaravimo pokyčiai

Vis dėlto konferencijoje kalbėta ne tik apie perspektyvas ir planus. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) atstovai pristatė šių metų pasėlių deklaravimo naujoves. 

ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė teigė, kad šiemet siekiant tikslinti deklaravimo sistemą išleidžiama nauja Taisyklių redakcija, tačiau „esminių pokyčių nenumatoma“.

Šiemet deklaruojama bus nuo balandžio 12 d. iki birželio 7 d. Pavėluotos paraiškos bus priimamos iki liepos 2 d., išskyrus dalyvaujančius Nykstančių veislių programose – jie deklaraciją privalo pateikti iki birželio  7d. 

Vienas iš pokyčių – numatoma, kad žaliajame pūdyme einamaisiais metais pasėti augalai įterpiami į dirvą. Naikinamas reikalavimas tai padaryti iki rugsėjo 1 d. Vietoj to nustatoma, kad žaliajame pūdyme augintus augalus deklaruoti kaip kitų metų pasėlį draudžiama ir žaliasis pūdymas tame pačiame lauke negali būti deklaruojamas daugiau kaip du kartus iš eilės.

Taip pat šiemet nebelieka galimybės gauti išmoką už pievose susmulkintą ir paskleistą žolę. Šienas, žalioji masė ar pan. turi būti išvežta iš lauko, supresuota arba sudėta į kūgius. Išimtis palikta tik sodams ir uogynams – jų tarpueiliuose smulkinti bei paskleisti žolę bus galima ir toliau.

Permainų bus ir siekiantiesiems paramos už daržoves, sodus bei uogynus. Vietoj buvusio reikalavimo nuimti derlių iki lapkričio 15 d., atvirame grunte auginantys daugiau kaip 1 ha, per „NMA agro“ programėlę turės pateikti nuotraukas, kuriose matysis derlius. Tai reiks padaryti iki spalio 1 d. bei ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki derliaus nuėmimo. Nuotraukų neįkėlus parama mokama nebus.

Taip pat nuo šiol deklaruojant bus galima atnaujinti duomenis apie ūkį, kontrolinių sklypų pakitimus aprašyti visus metus, sertifikuotos sėklos dokumentai pateikiami tik NMA pareikalavus, o deklaruojantiems daugiau nei 30 ha nebelieka galimybės sėklą žymėti kaip „nežinoma“.

Atsisakyta ir galimybės skirti savanorišką paramą ūkininkus vienijančioms organizacijoms.

ŽŪIKVC atstovė supažindino, kad be jau minėtųjų pokyčių, atnaujintas ir Augalų apsaugos produktais purškiamų plotų posistemis (AAPIS), taip pat šiemet deklaracijoje bus prašoma patikslinti, kokia taikoma beariminė žemės dirbimo technologija – seklusis dirvos skutimas ar tiesioginės sėjos būdas. 

Apie beariminę žemdirbystę konferencijos dalyviams išsamiau pasakojo Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkas dr. Virginijus Feiza. Augalininkystės ir gyvulininkystės aktualijas pristatė Valstybinės augalininkystės tarnybos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Apie parlamentinio komiteto darbo kryptis kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pristatęs ir konferencijos „Karpatų Europa“ pagrindines tezes. Nuošalyje neliko ir žaliasis kursas bei su tuo susijusios strategijos.

MŪ inf.