Akademija (Kėdainių r.). Jauniesiems ūkininkams dažnai kyla klausimas – nuo ko pradėti, siekiant pretenduoti į ES paramą. Tarptautinėje konferencijoje „Jaunųjų ūkininkų forumas – nuo idėjos iki sėkmingo ir tvaraus ūkio verslo“ patirtimi dalijosi ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) inicijuotas projektas „Jaunųjų ūkininkų forumas“ apima įvairius renginius, vaizdo įrašų reportažus, viešinimo akcijos ir pan., siekiant su ūkininkais pasidalyti gerąja ES paramos patirtimi ūkiuose. 

Į konferenciją atvyko ir susirinkusius ne tik jaunuosius ūkininkus, bet ir kartu atvažiavusius jų šeimų narius sveikino Seimo Kaimo reikalų komiteto narys dr. Viktoras Pranckietis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas, Kėdainių savivaldybės vicemerė Virginija Baltraitienė, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Kaip pažymėjo ne vienas pranešėjas, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje vidutinis ūkininkų amžius auga, sensta ir visuomenė, todėl labai svarbu skatinti jaunimą likti kaime, ūkininkauti, o tam reikia suteikti įrankių (pvz., žinių, finansavimą) ir padrąsinti.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka (kairėje) su kolega iš Latvijos kaimo konsultavimo ir mokymo centro Kaspars’u Žūriņš’u

LŽŪKT veiklą ir misiją pristatęs Tarnybos direktorius Saulius Cironka pabrėžė, kad kvalifikuotos ūkininkų konsultacijos – sėkmingos ir tvaraus ūkio augimo pagrindas.

Nuo Tarnybos įkūrimo iki šių dienų tiek konsultantai, tiek ir šalies ūkininkai išaugo savo kompetencijomis, sustiprėjo ekonomiškai. Dabartis reikalauja vis daugiau: gebėti diegti tiksliąsias technologijas ir skaitmenizaciją, ateina ir dirbtinis intelektas. Todėl konsultacijos žemdirbiams itin svarbios, nes pats vienas ūkininkas, siekdamas sėkmingai dirbti, jau negali aprėpti tiek skirtingų sričių, su kuriomis susiduria.

Būtent jauniesiems ūkininkams Konsultavimo tarnyba mato prasmę skirti ypatingą dėmesį, nes jaunimas – tai žemės ūkio ateitis. Projekto „Jaunųjų ūkininkų forumas“ veiklą pristačiusi jo vadovė LŽŪKT rinkodaros skyriaus vedėja Erika Mankutė sakė, kad įvairūs renginiai (seminarai, filmuotos jaunųjų ūkininkų sėkmės istorijos, viešinimo akcijos) pasiekė 650 dalyvių.

O per 25 metus LŽŪKT specialistai parengė net 20 tūkst. sėkmingų verslo planų nuo idėjos iki įgyvendinimo, paramos dėka ūkiai atnaujino infrastruktūrą, techniką, pastatus ir pan., tokiu būdu padarė ūkius modernesnius ir gyvybingesnius.

Pasak E. Mankutės, rengiant seminarus, susitikimus su jaunaisiais ūkininkais išryškėjo dvi jų grupės: vieni yra labiau patyrę, norintys gilinti jau turimas žinias, o kiti – dar „žali“, kuriems reikia visko nuo pat pradžių. Todėl ateityje LŽŪKT planuojamą naujų seminarų ciklą skirs dviem minėtoms kryptims. „Ūkininkai nori dalytis sėkmės istorijomis iš lūpų į lūpas, todėl gyvi susitikimai labai svarbūs“, – pažymėjo pranešėja.

Projekto „Jaunųjų ūkininkų forumas“ vadovė, LŽŪKT rinkodaros skyriaus vedėja Erika Mankutė

Ūkių sėkmės istorijos

Savo ūkio sėkmės istoriją konferencijos dalyviams papasakojo LŪS vicepirmininkas, Pakruojo r. ūkininkas G. Špakauskas. Jis savo ūkį įkūrė 2007 m., kai tėvai padovanojo 30 ha žemės. Dabar valdo 330 ha augalininkystės ūkį. Jis yra LŽŪKT klientas, įgyvendino bent kelis ūkio modernizavimo investicinius projektus su ES parama.

„Ūkį kurti paskatino tėvai. Tuo metu patirties neturėjau, neturėjau žinių ir aiškios ūkio ateities vizijos. Viskas gimė palaipsniui. Dar dirbau vienoje žemės ūkio technikos įmonėje, todėl pamačiau daug kitų ūkių, o tai padėjo išgryninti ir nuosavo ūkio kryptį. Dabar tai vadinu tvaraus ūkio strategija – kaip su mažiau padaryti daugiau“, – pasakojo G. Špakauskas.

Pradėjęs nuo dirvožemio tyrimų, kad sumažintų trąšų kiekius, bet padidintų pasėlių derlingumą, ir įsigijęs modernesnius trąšų barstytuvą ir purkštuvą, vėliau ūkininkas perėjo prie bearimės technologijos, dėl kurios irgi teko keisti žemės dirbimo techniką. Toliau sekė ūkio skaitmenizacija, duomenų rinkimas ir analizė. Investavo į grūdų saugyklą.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius (kairėje) ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas

Kalbėdamas apie savo ūkio ateitį ir tęstinumą G. Špakauskas sakė, kad dukros ir sūnaus, kurie dar maži, per prievartą nevers tapti ūkininkais. Jis nori sukurti tokį ūkį, kuris vaikams atrodytų patrauklus ir jie patys norėtų jame dirbti.

Ekologinio ūkio kūrimo patirtimi pasidalijusi Utenos r. ūkininkė, Utenos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Brigita Mosiejauskė sakė, kad ūkį įkūrė vos baigusi 12 klasių – 2010-aisiais.

„Atėjau su savo mąstymu, pati rengiau jaunojo ūkininko ūkio kūrimo projektą. Mano idėja buvo ekologija, nes chemija man nepriimtina“, – sakė jauna moteris, dabar jau auginanti 3 sūnelius.

Savo ūkyje ji ėmėsi įvairių inciatyvų, pavyzdžiui, rengė melioracijos, bendruomeninės veiklos  projektus, į kuriuos įtraukė ir kitus ūkininkus. Sukūrė kooperatyvą, kuris ekologišką produkciją tiekia vietos darželiams, mala savo grūdus, kepa duoną. Nors kol kas iš to didelės ekonominės naudos ūkininkė neturi, tačiau žvelgia į ateitį. Neseniai įsigijo agrodroną, kurį planuoja naudoti ūkyje.

„Lietuvoje galimybių daug, svarbu turėti idėjų. Ir konsultacijos, ir paramos prieinamos, galima labai daug visko padaryti“, – optimizmo nestokoja ūkininkė Brigita Mosiejauskė

Kaip sekasi Latvijos jauniesiems ūkininkams?

Apie tai konferencijoje papasakojo Kaspars’as Žūriņš’as (Kasparas Žurinšas), Latvijos kaimo konsultavimo ir mokymo centro Tarptautinio bendradarbiavimo ir ekonominių išteklių direktorius, taip pat Linda Silina, Ekonomikos departamento vadovo pavaduotoja.

Su Latvijos žemdirbių konsultavimo sistema supažindinęs K. Žūriņš’as pastebėjo, kad jaunųjų ūkininkų šalyje vis dar mažėja, nors jiems skiriama ir paramos, ir dėmesio. Jeigu jaunajam ūkininkui perduodamas ūkis ar įkuriamas naujas, jis gali gauti iki 40 tūkst. eurų vienkartinę paramą, taip pat mokamos apie 50 Eur/ha papildomos tiesioginės išmokos.

Kaip pastebėjo L. Silina, kai jaunieji ūkininkai neturi reikiamos patirties pasirinktoje srityje, būtent konsultantai turėtų jiems suteikti žinių. Pasak ekonomikos specialistės, ne mažiau svarbu, kad ūkį įkūręs jaunas žemdirbys galėtų uždirbti, deja, iš pradžių tai padaryti sunku.

Latvijos konsultavimo centras, kaip sakė K. Žūriņš’as, įgyvendina bent kelias programas, kuriose ne tik jaunuosius ūkininkus skatina, bet ir kitą kaimo jaunimą moko rengti verslo planus ir įgyvendinti idėjas. Taip pat mokyklinio amžiaus vaikai supažindinami su žemės ūkiu.

Lenkijoje – ūkių įvairovė

Konferencijoje dalyvavęs Lenkijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ekologijos specialistas Jonas Radzevičius, dirbantis Seinų apskrities biure, supažindino su šalies žemės ūkio struktūra, Palenkės vaivadijos specifika, paramos jauniesiems ūkininkams galimybėmis.

Lenkija – didelė, skiriasi klimatas, dirvožemis, kraštovaizdis, todėl šalyje yra įvairių ūkių. Pavyzdžiui, Palenkės vaivadijoje ūkių vidutinis dydis sudaro beveik 13 ha, o kitose siekia ir 4 ha, ir 35 ha.

Lenkijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ekologijos specialistas Jonas Radzevičius

Lenkijos ūkininkų vidutinis amžius taip pat pamažu didėja ir dabar siekia 50,7 metų. Jauni ūkininkai dažniausiai kuriasi, gavę žemės iš tėvų. Jaunieji gali gauti paramos įsikurti, kuri pastaraisiais metais siekia 35–46 tūkst. eurų, yra išmokama per du kartus, o įsipareigojimai trunka 5 metus. Kaip pastebėjo J. Radzevičius, parama padeda tam, kuris jau apsisprendė ūkininkauti, bet nepastebima, kad galimybė gauti paramą skatintų ūkininkauti jaunimą.

„Kaimai tuštėja, mažėja gyvulininkystės produkcijos, nes jaunimas nenori sunkiai dirbti gyvulininkystės ūkiuose“, – konstatavo svečias iš Lenkijos. Žinoma, yra ir teigiamų pavyzdžių – konferencijos dalyviams parodytas vaizdo įrašas apie Punsko krašto jaunąjį ūkininką Robertą Pečiulį.

Ūkininkauti nesisekė, dabar vadovauja konsultantams

Konferencijos svečias iš Estijos Leho Leis, Mokymo ir konsultavimo paslaugų vadovas, Estijos konsultavimo tarnybos atstovas, pirmiausia pasidalijo savo patirtimi apie tai, kaip svajojo ūkininkauti, įkūrė avių ūkį, bet, deja, ūkininkauti nesisekė. Po kelerių metų suprato, kad su ūkiu geriau atsisveikinti.

„Per nesėkmingą patirtį labai daug išmokau“, – sakė estas Leho Leis, dabar konsultuojantis kitus ūkininkus

Jo teigimu, kuriantis jauniesiems ūkininkams netgi ne pinigai yra didžiausia problema, lėšų šaltinių galima rasti. Jaunieji ūkininkai susiduria su didžiule biurokratija, popierizmu, ginčais su valdininkais.

Yra problemų ir dėl žemės. Viena vertus, ji brangi – vidutinė kaina Estijoje siekia 6 000 Eur/ha, bet yra ir kur kas brangesnės. Nuomos kaina – 100 Eur/ha. Besikuriantiems ūkiams laisvos žemės trūksta. Įdomu tai, kad Estijoje vidutinis ūkio dydis siekia net 90 ha ir tai vienas didžiausių rodiklių ES.

Tačiau dauguma ūkininkų vyresni, amžiaus vidurkis – net 55,8 metai. Tik 8 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 35 metų. Parama jauniesiems ūkininkams Estijoje siekia iki 100 tūkst. eurų.

Pasakodamas apie konsultavimą L. Leis sakė, kad šiemet Estijos konsultavimo tarnyba pradėjo jauniems ūkininkams skirtą programą – 15 ūkininkų rems švietimu, mokymais ir padės įgyvendinti verslo planus.

Kas paskatintų jaunimą likti kaime?

Konferencijai baigiantis renginio vedėjas Giedrius Leškevičius pranešėjus pakvietė padiskutuoti, kas paskatintų jaunuosius ūkininkus kurtis, likti kaime.

Diskusijos dalyviai

S. Cironka pastebėjo, kad Lietuvoje kaimas nedaug nutolęs nuo miesto, jeigu ūkininkauti jaunam žmogui patinka, jeigu įžvelgia to prasmę, tai ir liks kaime.

Esto L. Leis nuomone, reikia galvoti ne tik apie ūkininkavimą, bet ir kaip paskatinti, paremti kitus, kaimo vietovėse besikuriančius verslus, nes kaime turi būti visa infrastruktūra, kad jis taptų patrauklus.

Latvio K. Žūriņš’o nuomone, daug reikšmės turi vietos savivaldybės, kurios turi kurti patrauklią kaimo aplinką, bendrauti su ūkininkais, skatinti kurtis mažus ūkius, pavyzdžiui, uogininkystės. Reikia, kad kaime gyventų daugiau žmonių, tai spręstų ir infrastruktūros problemas.

Svečio iš Lenkijos J. Radzevičiaus požiūriu, ūkininkų šeimos savo vaikams nuo mažens turėtų rodyti darbą žemės ūkyje pozityviai, atskleisti jo prasmę. Jeigu tėvai nerodo gero pavyzdžio, jaunimą paskatinti ūkininkauti labai sunku.