Kaunas. Šiuolaikinis žemės ūkis sparčiai keičiasi ir technologijos tampa būtinybe. Apie žemės ūkio inovacijas, pažangias technologijas, startuolius ir jų kuriamus sprendimus kalbėta Kaune vykusioje konferencijoje „Inovacijų diena ūkiams 2026“, kurią organizavo „DOJUS agro“.

Bendrovė nuosekliai stiprina savo vaidmenį kaip „AgTech“ ekosistemos dalyvė – ji ne tik atstovauja pažangiausioms žemės ūkio technologijoms, bet ir aktyviai prisideda prie jų diegimo bei plėtros. Veikdama kaip tiltas tarp ūkininkų ir technologijų kūrėjų, įmonė padeda inovacijoms greičiau pasiekti realius ūkius, o sprendimų kūrėjams – geriau suprasti rinkos poreikius.

„Žemės ūkis šiandien išgyvena spartų technologinį virsmą – nuo dirbtinio intelekto iki duomenimis grįstų sprendimų. Mūsų tikslas yra ne tik pristatyti naujoves, bet ir sukurti erdvę, kurioje jos būtų vertinamos per realaus ūkio prizmę“, – pabrėžė organizatoriai, suteikę atskirą erdvę Lietuvos ir užsienio startuoliams prisistatyti gyvai tikslinei auditorijai.

Pasak jų, sutelkti išsklaidytą, bet stiprų Lietuvos žemės ūkio inovatorių ir startuolių potencialą, suteikti jiems matomumą bei sudaryti galimybę užmegzti ryšius su ūkininkais ir verslo partneriais – svarbiausias konferencijos tikslas. Renginys buvo mokamas – taip siekta pabrėžti turinio vertę ir profesionalų formatą.

Atskiroje erdvėje savo produktus pristatė devyni užsienio šalių ir Lietuvos startuoliai

Ūkių evoliucija: neišvengiamų pokyčių akivaizdoje

Konferenciją pradėjęs „DOJUS group“ generalinis direktorius Donatas Dailidė dalijosi įžvalgomis apie žemės ūkio evoliuciją ir tai, kaip technologijos bei inovacijos tampa sektoriaus varomąja jėga.

Pasak jo, technologijoms skiriama vis daugiau investicijų: per metus pasaulyje į žemės ūkio technologijas investuojama apie 10 mlrd. JAV dolerių, pusė jų tenka programinei įrangai ir sistemoms. „Formuojasi platformų ekonomika – ūkininkai nori patogumo, integruotų sprendimų vienoje sistemoje. Tai yra ateities ūkis“, – pabrėžė jis.

„Mūsų tikslas – būti ūkio partneriu, kuris ne tik diegia technologijas, bet ir padeda ūkininkams jas išnaudoti realiai“, – sakė „DOJUS group“ generalinis direktorius Donatas Dailidė

Jau veikiančios technologijos, tokios kaip autonominės sistemos traktoriuose, kombainuose, dirbtinio intelekto rekomendacijos ar duomenų analizė, padeda optimizuoti veiklos sąnaudas, mažinti darbo jėgos poreikį ir prognozuoti derlių. D. Dailidė pabrėžė, kad ši evoliucija – nuo patirties ir intuicijos grįstų sprendimų prie duomenimis paremtos automatikos ir prevencijos – suteikia ūkininkams galimybę efektyviau planuoti veiklą.

Kalbėdamas apie „DOJUS group“ vaidmenį, jis pabrėžė partnerystės svarbą. „Mūsų tikslas – būti ūkio partneriu, kuris ne tik diegia technologijas, bet ir padeda ūkininkams jas išnaudoti realiai. Bendradarbiaujame su startuoliais, vykdome pilotinius projektus ir testavimus, kad inovacijos iš laboratorijų greičiau pasiektų laukus“, – pažymėjo D. Dailidė.

Per pastaruosius metus „DOJUS group“ bendravo su maždaug 100 startuolių, iš jų atrinko 40 potencialių projektų ir dirbti pradėjo su 12, stengdamasi projektus paversti ūkiams naudingais, į tikslųjį ūkininkavimą, dirbtinio intelekto sprendimus ir duomenų analizę orientuotais sprendimais.

Dirbtinis intelektas, klimatas ir duomenys

Technologijų apžvalgininkas ir tinklalaidės „Du bitai“ vedėjas Lukas Keraitis provokuojančiu klausimu „Kam naudočiau dirbtinį intelektą, jei būčiau ūkininkas?“ pakvietė pažvelgti į dirbtinį intelektą ne kaip į futuristinę idėją, o kaip į praktinį įrankį, kurį gali naudoti kiekvienas kasdienėje veiklos.

Jo teigimu, dirbtinis intelektas gali padėti planuoti darbus, prognozuoti derlių, optimizuoti kaštus ir mažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę, o didžiausia DI vertė atsiskleidžia tada, kai vartotojas suteikia jam kontekstą, individualizuoja įrankius ir drįsta eksperimentuoti.

Klimato temą išsamiai nagrinėjo Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Rimkus, kalbėjęs apie klimatinių sąlygų kintamumą ir jo reikšmę žemės ūkio sprendimams, klimato kaitos ir demografinių tendencijų sąsajas, išskirdamas maisto trūkumo kai kuriuose regionuose ir socialinio stabilumo iššūkius.

„John Deere“ regioninis strateginių partnerysčių vadovas Stefan‘o Stahlmecke‘ė daug dėmesio skyrė skaitmeninei ūkio operacinei sistemai ir jos galimybėms pristatyti

Tarptautinę perspektyvą ir kompanijos viziją pristatė Stefan‘as Stahlmecke‘ė, „John Deere“ regioninis strateginių partnerysčių vadovas iš Vokietijos. Savo pranešime apie žemės ūkio technologijų ateitį jis kalbėjo apie autonomines sistemas, tikslųjį ūkininkavimą ir dirbtinio intelekto integraciją į kasdienes operacijas.

Pasak jo, autonomijos elementai jau veikia traktoriuose ir kombainuose, o telemetrijos duomenys ir skaitmeninė ūkio operacinė sistema, jungianti įvairią techniką, duomenis ir konsultantus į bendrą darbo eigą, leidžia sprendimus priimti sekundžių tikslumu.

Bendrovė siekia, kad ūkiai taptų pelningesni, produktyvesni ir tvaresni, pereinant nuo vienodo laukų apdorojimo prie tikslaus atskirų augalų valdymo. Taip „John Deere“ pozicionuoja save kaip vieną iš žemės ūkio skaitmeninės transformacijos lyderių.

Nuo dirvožemio iki palydovų

Dirvožemio sveikatos ir atsparaus verslo temą nagrinėjo Adam‘as Mikołajczak‘as „eAgronom“ pasaulinės plėtros vadovas. Pristatydamas sertifikuotą anglies kreditų programą, jis kalbėjo apie anglies kaupimą dirvožemyje, regeneracinės žemdirbystės principus ir galimybes ūkininkams susikurti papildomą vertę (vidutiniškai apie 20–60 Eur/ha) per tvarius sprendimus.

„eAgronom“ pasaulinės plėtros vadovas Adam‘as Mikołajczak‘as nagrinėjo dirvožemio sveikatos ir atsparaus verslo temą

Vandens valdymo klausimą pristatė Christoph‘as Ertl‘as iš Austrijos startuolio „Retentis“, kalbėjęs apie organinio hidrogelio naudojimą lauko augalams. Jis pristatė lignino pagrindu sukurtą mikrogranuliuotą hidrogelį, kuris gali sugerti iki 10 l vandens ir palaikyti drėgmę dirvožemyje 3–5 metus. Produktas ne tik saugo augalus nuo drėgmės stygiaus, bet ir gerina dirvožemio struktūrą bei padeda išvengti mikroplastiko taršos.

Startuolio „Thunderclap Labs“ bendraįkūrėjas Dominykas Remeika pristatė dirbtiniu intelektu paremtą vizualinio stebėjimo technologiją, kuri realiuoju laiku aptinka paukščius, apskaičiuoja jų trajektoriją ir automatiškai aktyvuoja kryptinę atbaidymo priemonę – lazerį arba ultragarsą. Sistema veikia 24/7 režimu, moduliai išdėstomi kas 300 metrų, o algoritmai geba atskirti paukščius nuo dronų ar kitų objektų.

Pasak kūrėjų, paukščiai ir kiti kenkėjai kai kuriuose sektoriuose sunaikina iki trečdalio derliaus, o tradicinės priemonės – dujinės patrankos ar baidyklės – dažnai tampa neveiksmingos. „Norime, kad derliaus apsauga būtų ne epizodinis veiksmas, o nuolatinis, autonominis procesas“, – akcentavo D. Remeika, pabrėždamas, kad sistema jau testuojama Lietuvos ūkiuose ir turi potencialą atsipirkti per du sezonus.

Dariia Gorina iš Ukrainos bendrovės „Eosda“ demonstravo, kaip palydoviniai vaizdai iš orbitos tampa praktiškais sprendimais traktoriaus kabinoje – nuo pasėlių stebėsenos iki tikslaus tręšimo planavimo.

Startuolio „Graas Automation“ vadovas Mantas Lukošaitis (kairėje) ir techninis direktorius Vilius Marcinkus pristatė laistymo sistemų automatizavimo sprendimus

Apie tręšimo sprendimų inovacijas kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Ernestas Zaleckas. Pasak mokslininko, augalams būtini 12 pagrindinių maisto medžiagų elementų, o jų trūkumas dažnai pasireiškia specifiniais, bet plika akimi sunkiai atpažįstamais simptomais.

Tradicinės cheminės analizės ne visada leidžia tiksliai nustatyti problemą dėl elementų tarpusavio sąveikos, todėl komanda sukūrė patentuotą metodą, leidžiantį pagal lapų atspindį realiuoju laiku nustatyti, kokio elemento augalui trūksta. Specialus prietaisas, sujungtas su išmaniąja programėle, lauke iš karto parodo, ko augalui trūksta.  „Vieno ar kiti elemento stygių patyręs augalas į pradinę būklę jau nebegrįš – todėl kiekviena diena svarbi“, – sakė E. Zaleckas, pabrėždamas greitos reakcijos svarbą.

„Kuhn“ elektronikos ir skaitmeninės žemdirbystės produktų vadovas Vincent‘as Gerard‘as pristatė išmaniojo ūkininkavimo kryptis – nuo mašinų sujungimo į bendras sistemas iki autonominių sprendimų. Anot jo, dokumentavimas, duomenų mainai ir tikslus išteklių naudojimas tampa neatsiejama konkurencingo ūkio dalimi.

Neišnaudotos sėjos galimybės ir startuolių kovos

Sėjos tema konferencijoje nuskambėjo ne kartą. Vokietijos įmonės „Seedalive“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jens‘as Varnskühler‘is priminė vadinamąjį dygimo paradoksą – daugiau sėklų nereiškia didesnio derliaus. Anot jo, kiekvienai kultūrai egzistuoja optimalus produktyvių augalų tankis, kurį viršijus investicijų grąža gali net sumažėti. „Jei pradedi su prastomis sėklomis, gero derliaus tikėtis negali“, – sakė jis, pristatydamas greitą sėklų gyvybingumo nustatymo metodą. Vos per tris valandas galima prognozuoti realų daigumą ir taip išvengti perteklinio sėjimo, papildomų sąnaudų ir nereikalingos rizikos.

Ši tema natūraliai persikėlė ir į diskusiją apie neišnaudotas sėjos galimybes, kur kalbėta apie balansą tarp technologijų, agronomijos ir ekonomikos. Diskusijoje dalyvavo Kėdainių r. ūkininkas Mindaugas Šemežys, VDU ŽŪA docentas prof. Vytautas Liakas, „DOJUS agro“ agronomas Gintautas Klevinskas, o pokalbį moderavo investuotojas Arvydas Plėta. Sėjai kintama norma skirtoje diskusijoje aptarta, kaip technologijos gali padėti tiksliau išnaudoti sėklų potencialą ir didinti derliaus stabilumą.

Komisijos ir renginio dalyvių balsavimu, startuolio „Cova green“ elektros gamybos iš drėgmės sprendimas – realiausiai pritaikomas ūkiuose. Jie tapo „Startuolių kovos“, kurioje rungėsi 5 kūrėjai, laimėtoju

Didelio susidomėjimo sulaukė „Startuolių kovos“, kuriose penki kūrėjai trumpai pristatė savo idėjas komisijai ir auditorijai. Tarp pristatytų drąsių sprendimų – elektros gamyba iš oro drėgmės, automatinio laistymo valdikliai, tikslios lietaus prognozės sistema ar jo sukėlimo  metodai, GPS signalo stiprinimo įranga. Dalyviai atsakinėjo į komisijos klausimus, o publika balsavo už realiausiai ūkyje pritaikomą idėją. Daugiausia balsų surinko ir laimėtoju tapo „Cova green“ elektros gamybos iš drėgmės sprendimas. Jam įteiktas „DOJUS agro“ įsteigtas prizas ir galimybė savo idėjas pristatyti parodoje „Ką pasėsi... 2026“.

Pokyčiai prasideda nuo žmogaus

Konferencijos programoje netrūko ir platesnio žvilgsnio į pokyčius. Buvęs olimpietis Mantas Strolia kalbėjo apie mažus sprendimus, kurie ilgainiui keičia žaidimo taisykles. Remdamasis sportininko patirtimi, jis pabrėžė disciplinos, įgūdžių lavinimo ir drąsos eksperimentuoti svarbą.

Renginio teminį lauką praplėtė ir medicinos mokslų daktaras, genetikas Vaidas Dirsė, pristatęs ilgaamžiškumo inovacijas. Nors tema atrodė nutolusi nuo žemės ūkio, ji organiškai įsiliejo į bendrą diskusiją apie inovacijas.

„Inovacijų diena ūkiams 2026“ parodė, kad modernus ūkis šiandien neatsiejamas nuo technologijų, duomenų ir naujų verslo modelių. Tačiau kartu renginys priminė, kad jokios inovacijos neveiks be žmogaus – jo sprendimų, drąsos ir noro keistis, intuicijos.