Raseinių r. Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) pagerbė produktyviausius savo narių ūkius ir dar kartą parodė išskirtinį sutarimą – visiems Tarybos nariams suteikė mandatą dirbti toliau.
LGVA vienija 1 726 ūkininkus, 48 bendroves, 4 įmones, kooperatyvą „Pieno puta“ (jis turi 913 narius), 2 garbės narius.
Kasmetinį LGVA ataskaitinį susirinkimą pradėjusi asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė pasidžiaugė kolegų sugebėjimu „rasti vidinių rezervų ir suvesti galus“ šiuo sunkiu laikmečiu tiek mažiems, tiek dideliems, didelį dėmesį skirti veislininkystei, taip pat – ir dalies ūkininkų galimybėmis investuoti. Didžiausias iššūkis, pasak asociacijos prezidentės, sustabdyti karvių skaičiaus mažėjimą, o laukiantys darbai – pasiekti, kad kitu finansiniu laikotarpiu būtų remiamas ir veislinių telyčių auginimas. „Išmokas mėsinių galvijų laikytojai gauna už visus gyvulius, o pienininkai – tik už bulius ir karves. Tai šiek tiek išbalansuoja rinką. O sąlygos turi būti lygios ir teisingos visiems“, - artimiausią darbą įvardijo V. Švedienė.
Į šios asociacijos narių vienybę dėmesį atkreipė ir „Pieno tyrimų“ direktorė Laima Urbšienė: „Pieno mėginių mažėja, bet jūsų gretos – vieningos ir nemažėjančios.“ Ji informavo asociacijos narius, kad nuo šių metų įmonei tapus uždarąja akcine bendrove, ir toliau valdomai valstybės, niekas iš esmės ūkininkams nepasikeitė. O nuo gegužės 1 d. bus įdiegtas naujas tyrimas – nustačius piene inhibitorinių medžiagų, bus identifikuojamas ir koks konkretus antibiotikas ar kitas vaistas rastas. Nuo liepos 1 d. prie „Pieno tyrimų“ prisijungus ir UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, tikimasi gyvulių produktyvumo kontrolę dar labiau priartinti prie ūkininkų, padaryti ją tikslesnę ir efektyvesnę.
LVGA prezidentė Viktorija Švedienė pasidžiaugė kolegų sugebėjimu rasti vidinių rezervų šiuo sunkiu periodu
Metus tradiciškai apžvelgė asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas. Narių skaičius asociacijoje vis dar kasmet didėja ir tai, pasak E. Gedgaudo, rodo „mūsų vertę“. Karvių skaičius, kaip ir visoje šalyje, nors ir nežymiai, bet mažėja ir LGVA narių ūkiuose. Daugiausia gyvulių jie laikė 2016 m. – 83 418, šiuo metu jų sumažėjo iki 76 920 karvių. Vidutinis primilžis asociacijos narių ūkiuose – 9 081 kg pieno iš karvės. „Tai geras rezultatas, holšteinai savo veislę apgina“, - pasidžiaugė E. Gedgaudas.
Pagal naująjį ES zootechninį reglamentą vasarį buvo patvirtintos naujos LVGA holšteinų ir žalmargių holšteinų veisimo programos. Viso kilmės knygoje įrašyta 64 623 kontroliuojamų karvių ir telyčių. Grynaveislių holšteinų (87,5 proc. kraujo dalių) asociacijos narių ūkiuose yra 20 178, grynaveislių žalmargių holšteinų – 326. Genomui ištirti pernai pateikti 383 Lietuvos geriausių karvių ir telyčių mėginiai. Pasak E. Gedgaudo, asociacija pasiryžusi siekti valstybės pagalbos, didinant genominių tyrimų skaičių bandose, kuriose holšteinų kraujo laipsnis daugiau kaip 95 proc. „Genominį tyrimas reikalingas pažangiems ūkiams, bet pas mus jų atliekama labai mažai. O, pavyzdžiui, Vokietijoje šių tyrimų daugėja geometrine progresija. Nes tik šis tyrimas padeda efektyvinti gamybą, laiku atlikti selekciją ir brokavimą. Netrukus be genominio tyrimo veislinį darbą bus sunku įsivaizduoti“, - teigė LGVA direktorius.
Apie genominį tyrimą LGVA nariams pasakojo Vokietijos veislininkystės įmonės „Masterrind“ specialistas Aleksas Baueris (Alex Bauer). Atsiradus genominiams tyrimams, nebereikia laukti buliaus dukterų, taip sutaupoma daug laiko, be to, galima ištirti daugiau pačių geriausių gyvulių. „Genomas dvigubai pagreitina genetinę pažangą“, - teigė A. Baueris, pristatęs ir naują genominio tyrimo sveikatingumo indeksą.
Vokietijos veislininkystės įmonės „Masterrind“ specialistas Aleksas Baueris kalbėjo apie genominio tyrimo svarbą
LGVA tarybai ir toliau atstovaus Viktorija Švedienė (Kėdainių r.), Kastytis Krištolaitis (Šakių r. Lukšių žemės ūkio bendrovė), Dalia Kairaitienė (Kazlų Rūdos r.), Julius Martišius (Plungės r.), Ieva Stanienė (Telšių r.), Jovita Mikalauskienė (Plungės r.), Saulius Gaidžiūnas (Radviliškio r.), Romaldas Karazinas (Kretingos r.), Vaidotas Kiniulis (Šilalės r.), Tomas Raudonius (Šilalės r.).
LGVA narių ūkiuose yra ir įspūdingą kiekį pieno per gyvenimą davusių karvių. Bendrovės „Noragra“ 10 veršių holšteinų veislės karvė jau yra davusi 109 076 kg pieno. Antroje vietoje – Egidijos Indilienės (Kupiškio r.) 12 veršių Lietuvos žalmargė, davusi jau 102 141 kg. Nuo jos tik 14 kg atsiliko dar viena žalmargė - Karolinos Vainorienės (Kelmės r.) taip pat 12 veršių karvė. 101 852 kg pieno per gyvenimą jau davė Vidmanto Navicko (Alytaus r.) 9 veršių Lietuvos juodmargė.
Produktyviausias karves tarp LVGA narių laiko Jurgis Karazinas
Produktyviausi LVGA narių ūkiai
6-10 karvių grupė:
Jonas Gedminas (Šilutės r.) 9 650 kg
Juras Kiela (Panevėžio r.) 9 611 kg
Slavikas Drazdovas (Kelmės r.) 8 027 kg
11-20 karvių grupė:
Valentina Armoškienė (Kelmės r.) 9 368 kg
Rimgaudas Aušiūra (Vilkaviškio r.) 9 109 kg
21-30 karvių grupė:
Jurgis Karazinas (Kretingos r.) 12 812 kg
Vitalijus Brazas (Kelmės r.) 10 048 kg
31-50 karvių grupė:
Romaldas Karazinas (Kretingos r.) 11 691 kg
Jovita Mikalauskienė (Plungės r.) 9 457 kg
51-70 karvių grupė:
Julius Martišius (Plungės r.) 11 093 kg
Alvydas Blažinauskis (Telšių r.) 10 415 kg
Evaldas Rumšas (Telšių r.) 9 664 kg
71-100 karvių grupė:
Danguolė Kaveckienė (Plungės r.) 10 963 kg
Zigmantas Mockus (Skuodo r.) 9 541 kg
Ričardas Bentnorius (Raseinių r.) 9 401 kg
101-150 karvių grupė:
Antanas Raudonius (Šilalės r.) 10 825 kg
Tomas Raudonius (Šilalės r.) 10 785 kg
Jonas Živatkauskas (Telšių r.) 10 713 kg
151-200 karvių grupė:
Vidmantas Navickas (Alytaus r.) 9 626 kg
Liudvikas Janušauskas (Kelmės r.) 9 449 kg
Per 200 karvių:
Lukšių ŽŪB (Šakių r.) 12 155 kg
Sidabravo ŽŪB (Radviliškio r.) 11 398 kg
„Atžalynas“ (Alytaus r.) 10 863 kg
LVGA susirinkime dalyvavo, taip pat produktyviausių ūkių savininkams dovanas teikė bendrovės „SV technika“, „Baltic Agro“, „Virbac“ ir kitos.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ūgtelėjusi paroda EIMA – technologinis atsakas į pasaulinius iššūkius
2024-11-12 -
Kanapių verslo paroda-mugė „Cannabis Hub. LT-2024“
2024-11-04 -
Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos avininkystės – valstybės požiūris
2024-10-31
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)