Vilnius. Koks bus ateities žemės ūkis, kiek ir kaip jis turės keistis, politikai ar vartotojai skatins pokyčius – atsakymų diskusijoje ieškojo verslo, politikos ir žemdirbių atstovai.

Antradienį Vilniuje gyvai ir nuotoliniu būdu vykusiame „Agromaisto 2022 forume“ svarstyta, kur link suks žemės ūkis, kokia tvarumo reikšmė.

Daugelis kalbėjusiųjų minėjo į sektorių jau atėjusią technologinę pažangą, inovatyvius sprendimus, tačiau ragino madų ir politikos krypčių kontekste nepamiršti svarbiausio – aprūpinti vartotojus jiems tinkamu maistu.

Tikėtinas itin įvairus ūkininkavimas

Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atstovas Maciejʼus Krzysztofowiczʼius (Mačiejus Kšyštofovičius) juokavo, kad šiandien lengviau galvoti apie šio sektoriaus laukiančias ar ištikusias problemas, nei kas jas spręs. O spręsti teks ateities ūkininkams.

Jis išskyrė bent keletą ūkininkavimo profilių: adaptyvų (tinklinis, daugialypis), korporatyvų (žemės ūkio grandinės), intensyvų-precizinį (novatoriškas, efektyvus, didelis specializuotas ūkis), paveldo (tradicinis, uždaras, orientuotas į paveldą). Ateityje bus vietos ir kontroliuojamos aplinkos žemdirbystei (pvz., aukštųjų technologijų, vertikali) ar alternatyvaus maisto (išauginto iš ląstelių) gamybai.

Anot M. Krzysztofowiczʼaius, dalis ūkininkų ateityje dirbdami orientuosis į socialinę kryptį (į sveikatą ir žmones), kai kurie ūkiai tarpusavyje kurs vientisas ekosistemas. Dalis iš miestų grįš į kaimą ir nuspręs auginti maistą.

Atsižvelgiant į tai, jau dabar reikia galvoti, kaip užtikrinti nuoseklią politiką vis įvairesnei maisto sistemai, aplinkosaugai ir klimatui, koks ūkininko apibrėžimas bus ateityje, kiek 2040 m. jis priklausys nuo kaimo vietovės ir atvirkščiai. Pasak EK Jungtinių tyrimų centro atstovo, jau dabar ryškėja tendencijos, įvairios ūkininkavimo veiklos, tačiau visa tai sukelia ir daug išbandymų, eksperimentavimo, tad žemės ūkio transformacija bus itin įvairi.

Žemės ūkis jau keičiasi, tačiau esmė išlieka

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr Astrida Miceikienė ragino šiame kelyje nepamiršti mokslo ir juo grįstų sprendimų. Ji priminė, kad ūkininkas – tai verslininkas, tad atsiras įvairių verslo sprendimų. Kažkada tolima atrodžiusi robotizacija jau tapo kasdiene – žemės ūkis yra viena labiausiai tai išnaudojančių sričių. Mokslo įstaigoms tenka kalbėti apie naujas profesijas: reikia turėti agronomijos, ekonomikos, inžinerijos, IT žinių, nors anksčiau tai buvo atskiri specialistai.

„Mes kalbame apie autonominę techniką, dalijimosi ekonomiką, skaitmenizaciją – tai žemės ūkyje yra jau šiandien. Tai keičia tradicinį žemės ūkį į modernų, ateities“, – kalbėjo prof. dr. A. Miceikienė, pridurdama, kad turime galvoti ne apie tai, kaip pagaminti daugiau, bet kaip pagaminti tinkamo maisto tinkamose vietose.

Visų pirma turėtų pasikeisti mąstymas, teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis. Anot jo, svarbu gaminti tik to, ko reikia, kartu priminė apie žmonių elgsenos, įpročių pokyčius.

„M. Krzysztofowiczʼius sakė, kad žmonės ir ūkiai turės keistis, jų bus įvairių. Bet Lietuvoje maždaug 15 proc. ūkių pagamina iki 80 proc. produkcijos ir niekur nuo to nepasitrauksime. Tie, kurie su ūkiu žais ir iš jo negaus pagrindinių pajamų, jo gerai netvarkys. Sutikime su tuo, kad žemę dirbsime taip, kaip dirbome, ji maitins mus, kaip ir maitino. Ten esantis žmogus atsakingas už daug ką, tačiau mes, valgytojai, esame to gamintojo užsakovai“, – apie galimas transformacijas kalbėjo V. Pranckietis.

Tvarumas interpretuojamas skirtingai

Tai, kad užsakymą iš dalies reikia kurtis patiems, teigė AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius, „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius. Visų pirma, anot jo, visuomenei tiksliai neaišku, kas gi yra tas tvarumas. Vieni tai tapatina su ekologija, kiti – su geru produktyvumu. Taigi nebus aišku, kol neatsiras vieno tvarumo indekso kaip, pavyzdžiui, ISO sertifikato. Be to, žemdirbiai ir patys teigia, kad reikalaujama tvarumo, kuriam visiškai pasiekti kol kas trūksta priemonių.

Kalbėdamas apie žemės ūkio pokyčius, jis teigė, kad jų įmonės skiria daug dėmesio gamybos efektyvumui, pasitelkia robotizaciją, dirvožemio tyrimus, tikslųjį tręšimą, kitos progresyvias technologijas.

Vis dėlto A. Pranckevičius pabrėžė, kad procesai turi būti pasverti ir pamatuoti, o daliai – tiesiog ateiti laikas. Kalbėdamas apie ES siekį gaminti didelę dalį ekologiškos produkcijos, jis teigė, kad nėra pirkėjų, nes ji gerokai brangesnė. Mat viskam reikia logikos. Jis priminė, kad žemės ūkis vadinamas dideliu teršėju, tačiau, pavyzdžiui, realiai galinčių dirbti elektra varomų traktorių dar nėra.

Į diskusiją įsitraukę žemdirbių atstovai priminė, kad niekur nedingo jiems ES iškeltas uždavinys didinti produktyvumą ir skatinti progresą. Jie dirba tam, kad aprūpintu maistu, atsižvelgdami į tai, ką vartotojai nori valgyti ir už ką moka pinigus.

Svarbu laiku atsižvelgti į besikeičiančius rinkos įpročius. O ateityje, tikėtina, inovacijos, pažanga ir robotai leis net didesnius ūkius vadinti šeimos ūkiais, nes technologijos suteiks galimybę net ir dideliame ūkyje tvarkytis su vos keliais darbuotojais.

Svarbu rasti pusiausvyrą

Ateitis parodys, ar ras savo vietą tokie nišiniai produktai, kaip baltymai iš vabzdžių, iš ląstelių užaugintas, atspausdintas maistas. Kalbėtojai teigė, kad nemažai aukštai kilusių tokių startuolių vis dėlto užgęsta, praeina ir vis kylančios madingo maisto bangos.

Galiausiai vartotojams ir politikams reikia apsispręsti, kuriuo keliu eiti. Anot A. Pranckevičiaus, jei Europos vartotojas nepageidauja GMO, bet nori drausti augalų apsaugos produktus, nieko nebus – teks rinkti kažkurį iš dviejų.

„Rizikas visada turime suvokti. Todėl sakau, kad viskas turi būti logiška, pasverta, žingsnis po žingsnio. Mados praeina. Didžiausias tvarumas – turėti įperkamo maisto. Nebus tvaru, jei turėsime nišinių produktų, kurių žmonės negalės įpirkti. (...) Reikia rasti pusiausvyrą tarp mūsų norų ir ateities. Nežinome, kokia ji bus. Pagalvojus apie maistą, per paskutinius dešimt tūkstančių metų niekas nesikeitė: pienas, žuvis, mėsa, grūdai, vaisiai, daržovės“, – diskusijos taškus dėliojo A. Pranckevičius.

Forume diskutuota ir apie kitus žemės ūkiui kylančius iššūkius bei galimybes, būtinybę užtikrinti apsirūpinimą maistu krizių kontekste, vartotojų lūkesčius, inovacijas ir skaitmenizaciją, anglies ūkininkavimą.