Akademija (Kėdainių r.). Augančios trąšų kainos, svyruojanti pieno rinka ir neapibrėžtumas dėl europinių sprendimų – šios temos kėlė aistras ir emocijas Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje.

Ypač daug dėmesio skirta nuo 2026 m. sausio 1 d. trąšoms pradėtam taikyti CBAM (pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas) mokesčiui, dėl kurio ūkininkai, kaip prognozuojama, patirs milijoninius nuostolius. CBAM yra vienas ambicingiausių ES klimato politikos instrumentų, jo įgyvendinimas trąšų srityje atveria rimtų klausimų dėl žemės ūkio sektoriaus tvarumo ir ekonominio stabilumo.

Prie posėdžio gyvai ir per nuotolį jungėsi Žemės ūkio, Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai, iš kurių žemdirbiai tikėjosi gauti atsakymus į nerimą keliančius klausimus.

Ūkininkai tikėjosi ministerijų atstovų atsakymų į nerimą keliančius klausimus

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius atkreipė dėmesį, kad trąšų kainos pradėjo augti dar 2025 m. rudenį – gerokai prieš CBAM įsigaliojimą. „Mokestis bus sumokėtas tik 2026 m. vasarį, tačiau ūkininkai už trąšas jau sumokėjo iš anksto. Kuo arčiau Naujųjų metų – tuo kainos kilo labiau, nes nebuvo aišku, koks bus tarifas vienai tonai“, – teigė jis.

Pasak LŪS vadovo, ūkininkai lieka nežinioje: neaiški konkreti mokesčio formulė, jo dydis tonai trąšų ir tai, kokią dalį jis sudarys galutinėje kainoje. Atsakymų į šiuos klausimus ūkininkai iš ministerijų atstovų neišgirdo.

Skirtingos pozicijos Briuselyje

Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus priminė, kad CBAM tikslas – riboti taršių produktų patekimą į ES rinką ir apsaugoti Bendrijos pramonės konkurencingumą.

Pasak jo, valstybės narės pasidalijusios į tris grupes: pramonines šalis (tarp jų ir Lietuva), griežtą aplinkosauginę liniją palaikančias Skandinavijos valstybes bei nuo trąšų importo priklausomas šalis. Lietuva dar tik formuoja galutinę poziciją – planuojama sudaryti koordinacinę darbo grupę, kuri derins skirtingų sektorių interesus.

Aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė teigė, kad renkama informacija ir laukiama išsamesnių vertinimų. Anot jos, įvestas tarifas laikomas minimaliu ir neturėtų lemti drastiško kainų šuolio. Pažadėjo, kad bus aiškinamasi darbo grupėje, kas tą lėmė.

LŪS pirmininkas atkreipė dėmesį į situaciją, kad vietos gamintojai, tokie kaip „Achema“ ar „Lifosa“, įsiveža žaliavą, pagamina trąšas ir didžiąją dalį produkcijos eksportuoja, tačiau Lietuvos ūkininkai vietinės gamybos trąšų įsigyti pigiau negali.

„Tiek vietoje gaminamų trąšų, tiek įvežtinių iš trečiųjų šalių kainos rinkoje panašios. Tik pirkdami atvežtines iš trečiųjų šalių mes dar susimokame mokestį“, – sakė R. Juknevičius, situaciją įvardydamas nevaldoma ir neprotinga.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas ragino politikus paisyti ne tik vienos pramonės interesų, bet ir 110 tūkst. pasėlius deklaruojančių žemdirbių. Jis paskaičiavo, kad CBAM kasmet Lietuvos žemdirbiams gali kainuoti 60–110 mln. eurų, nes numatomas mokesčio augimas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas (LŪS nuotr.)

Pasak jo, problemų kelia ir neadekvati trąšų kaina (salietros kaina – 512 Eur/t), ir dirbtinai kuriamas trąšų deficitas rinkoje. Jo žodžiais, žemdirbiai apsirūpinę tik 50 proc. reikiamų trąšų.

Savikaina spaudžia labiau nei kainos

Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis pripažino, kad situacija ypač jautri dėl žemų grūdų supirkimo kainų. Ministerija, anot jo, sieks, kad europiniu lygmeniu būtų svarstomas mokesčio atidėjimas ar koregavimas.

Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis

LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas pabrėžė, jog problema – ne tik žemos produkcijos supirkimo kainos, o išaugusi savikaina, kurią lemia brangi energetika ir reguliacinė našta. Jo teigimu, sprendžiami simptomai, bet ne priežastys.

Gyvulininkystės sektorius – tarp reikalavimų ir rinkos svyravimų

Ne mažiau aštri diskusija kilo dėl gyvulininkystės sektoriaus. LŪS vicepirmininkė Zita Dargienė atkreipė dėmesį į praktinius sunkumus, su kuriais susiduria gyvulininkystės ūkiai.

Viena iš problemų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Tręšimo plano sudarymas ir laikymasis praktinio įgyvendinimo“. Pasak jos, tręšimo plano rengimo ir kontrolės reikalavimai ūkiams užkrauna papildomą administracinę ir finansinę naštą, o jų būtinybė bei praktinis įgyvendinimas kelia daug klausimų, ypač smulkesniems ir mišriems ūkiams.

LŪS vicepirmininkė Zita Dargienė

Kita opi tema – pieno supirkimas. Pasak Z. Dargienės, per 30 proc. kritusi ir vis dar krentanti pieno kaina ypač skaudžiai paveikė į pieno ūkių modernizavimą investavusius ir paskolas grąžinančius ūkininkus, tad jiems šiuo metu labiausiai reikalinga valstybės pagalba.

Viceministras G. Tamašauskis ir ministro patarėjas Gintaras Vorobjovas tikino, kad ministerija deda pastangas pieno rinkos stabilizavimui ir yra atvira konstruktyviems sektoriaus pasiūlymams. Pasak jų, sprendimų ieškoma jau ne vienus metus, tačiau rasti modelį, kuris leistų išvengti periodinių krizių, nėra paprasta – pieno rinka itin jautri tarptautiniams svyravimams.

Ministerijos atstovai pabrėžė, kad dialogas su socialiniais partneriais bus tęsiamas. Ūkininkai tikisi ne tik diskusijų, bet ir realių, apčiuopiamų sprendimų, kurie leistų sektoriui planuoti ateitį be nuolatinės krizės nuojautos.

Planuojami išankstiniai rinkimai

LŪS posėdyje svarstytas pirmininko R. Juknevičiaus pareiškimas organizuoti išankstinius LŪS vadovybės rinkimus dėl jo pasitraukimo iš pareigų. Apie tai jis pranešė respublikiniame „Metų ūkio 2025“ renginyje.

Pasak R. Juknevičiaus, sudėtingu sektoriui laikotarpiu būtina turėti aiškų ir stiprų mandatą turinčią vadovybę, todėl, užuot pasirinkus laikiną pareigų delegavimą, tikslingiau būtų surengti išankstinius rinkimus.

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius

Prezidiumo nariai šiam siūlymui pritarė – nuspręsta organizuoti išankstinius rinkimus. Jie planuojami pavasarį vyksiančiame LŪS suvažiavime.

Diskusijose dalis narių akcentavo stabilumo svarbą, tačiau dauguma sutiko, kad aiškus rinkiminis sprendimas šiuo įtemptu laikotarpiu organizacijai suteiktų daugiau legitimumo ir apibrėžtumo atstovaujant ūkininkų interesams.