Vilnius. Žemės ūkio rinkos dalyviai ir ekspertai dalinsis patirtimi apie tvarų trąšų ir pesticidų naudojimą, inovatyvių sprendimų ieškos didžiausiame metų verslo renginyje internete – Lietuvos verslo forume. Jame gali dalyvauti kiekvienas.

Ūkininkai neišvengiamai priversti naudoti mažiau trąšų: tokius principus numato Europos Sąjungos (ES) tvarios žemdirbystės politika. Žemės ūkio rinkos dalyviai vienbalsiai sutaria, kad pernelyg gausus tręšimas ir pesticidų naudojimas ne tik daro neigiamą poveikį aplinkai, bet ir alina dirvožemį.

Anot specialistų, jau dabar apie 20 proc. žemės ūkiui naudojamo dirvožemio paveikta erozijos. Nieko nekeičiant, per 3–4 metus skaudžias to pasekmes pajustų ir ūkininkai, ir vartotojai. 

Dulkantys laukai – dirvožemio erozijos poveikis

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys Virginijus Beinoras pasakoja, kad dirvožemio erozijos poveikį gali pamatyti kiekvienas.

„Ypač gerai matosi, kad dirvožemis pažeistas, kai ruošiant dirvą sėjai į dangų kyla milžiniški dulkių debesys. Ore sklandančios dalelės reiškia, kad viršutinėje dirvožemio dalyje sumažėjo rišamosios medžiagos, organikos.

Taip dalis dirvožemio kasmet prarandama: išpustoma, nuplaunama lietaus. Kai dirvožemiui trūksta reikalingų medžiagų, ypač organinės anglies, žemė degraduoja, o nesveikoje dirvoje gero derliaus neužauginsi“, – paaiškina V. Beinoras.

Anot pašnekovo, mokslininkų skaičiavimais, Lietuvoje pažeista apie 20 proc. dirvožemio. „Dabar ūkininkai įsisukę į užburtą ratą: siekdami kompensuoti dėl degradavusio dirvožemio prarandamą derlių, dažnai renkasi intensyviau tręšti, arti laukus, pamiršta pagrindinius sėjomainos principus“, – sako tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys.

Pasak „Agrokoncerno“ tiksliųjų agrotechnologijų skyriaus vadovo Arno Radzevičiaus, nieko nekeičiant, per 3–4 metus visi pajustų žemės degradacijos poveikį: sumažėtų derlingumas, gerokai pabrangtų žemės ūkio produkcija.

Tačiau, anot pašnekovo, Lietuvos žemdirbiai stengiasi išlaikyti dirvožemio savybes ir labai sparčios degradacijos atvejus galima pamatyti tik ten, kur dirva alinama sąmoningai.

„Reikėtų nepamiršti, kad žemės ūkis nėra vien produkcijos auginimas, šio sektoriaus rezultatai taip pat veikia transporto ir energetikos sektorius, degalų rinką, mokslinių laboratorijų veiklą ir įvairias kitas sritis. Jei ūkininkų padėtis labai pablogės, tai atsilieps kone visiems“, – pastebi A. Radzevičius.

Priemonės skiriasi, tikslas – tas pats

Nors ES žaliojo kurso reikalavimai naudoti mažiau trąšų, pasak V. Beinoro, ūkininkams – iššūkis, tačiau esą galutinis rezultatas gali būti geras.

„Nutarus mažiau naudoti mineralinių trąšų ir chemikalų, būtina laikytis kelių taisyklių. Pirma, minimaliai judinti dirvą. Antra, išplėsti kultūrų sėjomainą. Trečia, užtikrinti paviršiaus padengimą augančiais augalais ir jų liekanomis. Ketvirta, pasirūpinti biologine dirvožemio įvairove.

Pritaikius kompleksinį sprendimą, ne tik dirvožemis, bet ir jame auginamas maistas bus kokybiškesnis ir sveikesnis“, – sako neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys.

Specialisto teigimu, dirvožemį tausoti ir leisti jam atsigauti efektyviausia būtų visiškai nedirbant pažeistų plotų.

„Tokiuose laukuose palikus natūralias pievas, dirvožemis per kurį laiką atsigautų: sumažėtų degradacija, erozijos padariniai.

Pažeistuose plotuose sumažinus intensyvią gamybą, būtų mažiau teršiami vandenys: upės, ežerai, Baltijos jūra. Apribojus kelių tūkstančių ūkininkų veiklą, būtų apsaugota milijonų žmonių sveikata, jau nekalbant apie milijardų dirvožemio gyvių išlikimą“, – sako V. Beinoras.

Lietuvos verslo forumo diskusijų apie iššūkius žemės ūkiui moderatorius Justinas Taruška pabrėžia, kad neįmanoma visiškai atsisakyti trąšų ir pesticidų, verstis vien ekologine žemdirbyste.

„Derlius sumažėtų drastiškai, žemės ūkio produktai daugeliui taptų neįperkami. Taigi susidurtume su milžiniškomis socialinėmis problemomis“, – sako jis.

Vienos didžiausių paviršiaus aktyviųjų medžiagų ir mikrobiologinių produktų gamintojos Baltijos šalyse „Nando“ vadovas J. Taruška teigia, kad priemonių, padedančių mažinti trąšų naudojimą, jau yra ir jos populiarėja.

„Kuriame produktus, kad padėtume ūkininkams tausoti dirvožemį, su mažesniais kaštais užauginti tą patį derlių. Tam tikri chemijos inžinerijos produktai atliekant pesticidų purškimus padeda žemdirbiams tolygiau paskleisti augalų apsaugos priemones, kad medžiagos tikslingai kovotų su piktžolėmis ar ligomis.

Natūralios gerosios bakterijos padeda augalams pasisavinti reikalingus makro- ir mikroelementus, gerina dirvožemio struktūrą, geriau pasisavinti tręšimo produktus, esant trąšų trūkumui kompensuoti mažesnes jų normas“, – paaiškina J. Taruška.

Padėtų išmanūs sprendimai

Bendrovės „Linas Agro Group“ verslo plėtros direktoriaus Jono Bakšio teigimu, siekiant tvariai ūkininkauti, itin reikšmingi išmanūs sprendimai, kurie turi tobulėti.

„Dabar žemdirbystei svarbūs skaitmeniniai įrankiai: naudojamos ūkio duomenų valdymo programos, leidžiančios kuo tiksliau apskaičiuoti, kiek ir kokių resursų reikia, siekiant puoselėti dirvožemį ir užauginti reikiamą derlių.

Tik kaupiant ir analizuojant duomenis galima įvertinti, nuspręsti ir prognozuoti geresnius ūkio rezultatus. „Linas Agro Group“ kaip tik vysto lengvai naudojamą, lietuvišką išmaniąją programėlę „Geoface“, skirtą mūsų šalies ūkių poreikiams patenkinti“, – sako J. Bakšys.

Antrindamas „Agrokoncerno“ atstovas A. Radzevičius priduria, kad labai sudėtinga į žemės ūkio sektorių prisitraukti išmaniųjų technologijų specialistų, kurie padėtų vystyti inovacijas.

„Linas Agro Group“ verslo plėtros direktorius pasigenda žemdirbių bendradarbiavimo. „Tarpusavyje Lietuvos ūkininkai nekonkuruoja. Pagrindinė konkurencija – tarptautinėje rinkoje.

Dėl to, siekiant geresnių rezultatų vietos žemdirbystės sektoriuje, svarbu vieniems su kitais dalytis sėkmės istorijomis, o ypač nesėkmėmis, klaidomis, kurių galėtume nebekartoti“, – pastebi J. Bakšys.

A. Radzevičius priduria, kad šiuo metu atskiri ūkiai imasi pavienių iniciatyvų, kaip dirbti tvariau ir efektyviau, bet susitelkus būtų galima rasti revoliucinių sprendimų.

Svarbiausiems žemės ūkio srities iššūkiams verslo atstovai, mokslininkai ir ekspertai sprendimų  diskusijose ieškos ir patirtimi dalinsis didžiausiame metų verslo renginyje internete – Lietuvos verslo forume.

Vasario 23–25 d. forumo dalyviai iš viso išgirs daugiau nei 300 verslo, ekonomikos ir vadybos sričių lyderių pranešimų ir diskusijų.

Į forumą jau užsiregistravo per 1500 agroverslo dalyvių. Jame gali dalyvauti kiekvienas užsiregistravęs.