Vilnius. Pandemija daugeliui sričių tapo rimtu iššūkiu, vis dėlto šiemet į virtualią erdvę persikėlusio renginio „Agro-maisto forumas 2020“ rengėjai kvietė agroverslo sektoriaus atstovus diskutuoti, ar pandemija gali atverti ir galimybių, kiek tam gali pasitarnauti skaitmeninės technologijos.

Antrosios forumos dienos diskusijoje dalyvavę „Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys ir „DOJUS“ įmonių grupės generalinis direktorius Donatas Dailidė visų pirma priminė, kad žemės ūkis gyvena kitokiu ciklu nei visa likusi ekonomika ir šiam sektoriui jau pastarieji trys metai buvo sunkūs dėl nepalankių gamtos sąlygų. 

„Žemės ūkyje paskutinius tris metus, ko gero, jau ir buvo krizė: derliai buvo rekordiškai žemi, dėl nepalankių gamtinių sąlygų žemės ūkis jau buvo pakankamai sudėtingoje situacijoje. Labai džiugu, kad šių metų derlius leidžia daryti visai kitokias prognozes, matyti žymiai perspektyvesnę ateitį kitiems ir dar kitiems metams, o tai turėtų leisti ūkiams žymiai geriau vystytis“, - penktadienį virtualiame forume kalbėjo D. Dailidė.

Vis dėlto, anot E. Šakio, ūkininkai po sunkių praėjusių metų dar nėra visškai atsigavę, bėdų našta tebėra, nors finansiniai rezultatai neblogi, o šiemet užauginti rekordiniai derliai.

Jiems pritarė ir „Scandagra Baltic“ generalinis direktorius Julius Puodžiuvelis, teigdamas, kad šio sektoriaus darbas vyksta tokioje srityje, kuri itin priklausoma nuo orų, tad yra sunkiai prognozuojama. Ir tai galbūt yra net didesnis faktorius nei pandemija, nors pastaroji ir privertė verslą ieškoti naujų darbo, bendravimo su ūkininkais būdų. „Tą santykį reikėjo kažkaip pakeisti, norint saugoti tiek mūsų klientą, tiek mūsų darbuotoją. Vis dėlto prisitaikyti mums pavyko, o orai padėjo“, - diskusijoje sakė J. Puodžiuvelis.

Apie nuotolinio darbo atveriamas galimybės kalbėjęs D. Dailidė teigė, kad visiems tai įsisavinus, atsiras galimybė išnaudoti ne tik savo šalies reikiamas kompetencijas, bet ir užsienio, atnešti gerąsias praktikas iš kitų šalių.

Jis pabrėžė ir tai, kad bendras ūkių įsiskolinimas Lietuvoje, palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra mažesnis, vadinasi, veikla vykdoma kiek konservatyviau,  nors ne pernelyg atsargiai.

„Yra visos sąlygos Lietuvos ūkiams plėstis ir užsienio šalyse. Su tinkamu ūkių valdymu, su valstybės pagalba, yra šansų, kad gerai valdomi, dideli Lietuvos ūkiai išsiplės ir į kitas šalis. Lietuviai tiek visame versle, tiek žemės ūkyje yra alkani, verslūs ir, manau, kad tai niekur nedings.“, - prognozavo D. Dailidė.

Skaitmenizacijai būtinas abiejų šalių poreikis

Ar skaitmeninės technologijos galėtų prisidėti prie spartesnio proveržio? Tuo labiau, kad planuojamos finansinės injekcijos tiek dėl pandemijos, tiek ateinančios su naujuoju BŽŪP periodu. E. Šakys siūlė pirmiausiai įsivertinti, ar tikrai tos lėšos atkeliaus į žemės ūkį, o antra – prieš darant investicijas į skaitmenizaciją ir išmaniuosius sprendimus, pasverti, kiek jų žmonėms reikia, ar ūkininkai tikrai tomis priemonėmis naudosis.

„Kaip perkelti mūsų žinias ir investicijas į visų žemdirbių gyvenimą? Nes iš esmės turime daug atskirų dalykų. Vieną mes kalbame, bet žemės ūkis yra visiškai kitame lygmenyje ir ten visai kitokių dalykų reikia“, - nepamiršti realios situacijos ragino E. Šakys.

Jis atkreipė dėmesį, kad jau dabar analizuojant palydovinius duomenis puikia matosi, kokie atsiranda skirtumai gretimuose, skirtingų ūkininkų laukuose, „dar daug kur matosi nepanaudotų išteklių“. E. Šakys dalinosi ir savo darbovietės patirtimi, kai įmonė jau trečius metus turint agronominę programą, padedančią patogiau dirbti, priimti technologinius sprendimus, bet jos vartotojų vis dar nėra gausu.

Tad kyla klausimas, ar tikrai visos inovatyvios priemonės bus įdomios žemdirbiams? „Norisi, kad mes būtume ta smart visuomenė. Bet turime didelį įdirbį, klausinėjame žmonių, kiek jiems tai būtų įdomu. Dažnai atsakymas būna paprastas: ai, man gerai, užtenka sąsiuvinuko, ekseliuko...“, - apie būtinybę ne tik sukurti, bet matyti, kas tai naudos, kalbėjo E. Šakys.

Todėl, jo teigimu, spartesnei raidai ir inovatyvių sprendimų taikymui reikalingas ir žemdirbių pasirengimas tai taikyti, ir tinkamos aplinkybės. „Ūkininkams reikia noro, reikia, kad švietimas padėtų, kad tai skatintų ir valstybės politika. Galbūt kažkur paspausti, bet ne griežtuoju būdu, o paskatomis, kad jei kažką darai, gauni už tai papildomą vienokį ar kitokį atlygį“, - apie motyvacijos būtinybę kalbėjo E. Šakys, primindamas, kaip karantino metu biurų darbuotojai prisitaikė ir sėkmingai dirba iš namų.

Tam, kad reiktų „nedaryti technologijų dėl pačių technologijų“ pritarė ir „DOJUS“ įmonių vadovas, teigdamas, kad jos turi turėti vertę ūkininkui – tai svarbiausia. Anot jo, vis dėlto technologijos – verslo ateitis. O Lietuvos žemės ūkyje tam yra didžiulės galimybės ir potencialas.

„Tokių sprendimų įgyvendinimas reikštų efektyvesnius, našesnius, pelningesnius ūkius, kurie tuo pačiu labiau tausotų gamtą ir gamintų geresnės kokybės produkciją už mažesnę kainą. Iš esmės, tai įgyvendinus būtų neabejotina nauda visiems. Kitas dalykas, Lietuvoje, palyginus su Vakarų Europa, turime gana didelius ūkius. O būtent pastarieji paprastai būna pirmieji, kurie nori išnaudoti technologijas ir efektyvinti veiklą. Tad technologinių sprendimų įgyvendinimo prielaidos yra tikrai labai geros“, - optimistiškai kalbėjo D. Dailidė.

Vis dėlto ir jis sutiko, kad tarp galėjimo tai naudoti ir norėjimo tą daryti – labai platus diapazonas. Anot jo, yra tokių ūkių, kuriems iš visų siūlomų technologijų paletės reikia 5 proc., yra tokių, kurie nori išnaudoti visas siūlomas. Bet yra ir tokių, kurie patys prašo verslo sprendimų jų keliamų problemų sprendimui.

„Tikrai nesakyčiau, kad tai yra vienalytis atsakymas. Lietuvoje yra be galo daug naujovėms imlių ūkių, kurie pasiruošę tas naujoves įsisavinti ir net testuoti“, - apie technologinę pažangą ir skaitmeninius sprendimus kalbėjo D. Dailidė. Jo teigimu, kitais metais „DOJUS“ Lietuvoje turės  išmaniosios žemdirbystės padalinį, kuriame siūlys savo technologijas, susijusios tiek su efektyviu technikos išnaudojimu, tiek ir daliniais agronominiais sprendimais.

Daugiau lėšų – daugiau galimybių?

Kiek tam būtų galima išnaudoti paramos ir įvairių fondų lėšas? J. Puodžiuvelis siūlė visų pirma prisiminti, kad ne visada viską galima išspręsti pinigais – pirmiausiai turi būti noras. Jis svarstė, kad ūkininkui ne visada lengva atsirinkti būtent jam tinkamus sprendimus, galiausiai kiekviename ūkyje jie gali būti keli skirtingi ir atsiranda poreikis juos apjungti, sėkmingai apdoroti ir naudoti skirtingai gaunamus duomenis. Pasak jo, verslo reikalas yra tai pasiūlyti, tačiau „konsultavimo tarnybos ar savivalda galėtų bandyti ieškoti sprendimų tai jungti“.

Anot verslininko, galiausiai, pačios technologijos yra brangios ir dirbant su viena, įsisavinus, apmokius, tikrai brangu ją keisti kita, nes ne visi duomenys taip lengvai dalinasi tarp skirtingų sistemų. „Šioje vietoje yra problema ir, manau, ne mes vieni su tuo susiduriame, nes ir globaliai visi mato žemės ūkį kaip didžiulį potencialą, kuriame turėtų įvykti tas pramonė 4.0 virsmas. Tikrai duomenų yra daug ir visi sutinkame, kad yra daug neišnaudoto potencialo ir technologijos tikrai čia padėtų. Bet yra ir daug žaidėjų, kurie nori į tai įeiti ir ar tikrai ūkininkas gali atsirinkti visoje toje sprendimų pasiūloje?“, - retoriškai klausė J. Puodžiuvelis, ragindamas organizacijas imtis lyderystės, padėti ūkininkams atsirinkti, konsultuoti ir ieškoti galimybių bendroms platformoms.

Visi trys diskusijos dalyviai sutiko, kad sėkmingam augimui ir technologinei pažangai būtinas mokslo indėlis. Tad verslas ir toliau aktyviai tęsia bendradarbiavimą su VDU Žemės ūkio akademija. Verslininkų teigimu, studijuoti ateina žingeidus, technologiškai vis geriau išprusęs jaunimas, kurį studijų metų būtina supažindinti su verslo naudojamomis ir siūlomomis technologijomis, kurias po studijų jie jau galėtų aktyviai taikyti.

„Verslas pats tikrai nesugebės paruošti visų reikalingų specialistų. O universitetai tikrai negali suprasti visų poreikių nebendraudami su verslu. Tad partnerystė yra ypatingai svarbi“, - taškus dėliojo D. Dailidė.

O baigdamas diskusiją J. Puodžiuvelis priminė, kad būtina kelti viso Lietuvos žemės ūkio prestižą, nes „sritis yra tikrai įdomi, dinamiška“. Anot jo, žemės ūkiui turint aukštesnę vertę, į šį sektorių žymiai lengviau pavyktų pritraukti ir gabesnių darbuotojų, ir gabesnių studentų.

Į virtualią erdvę šiemet persikėlusiame „Agro-maisto forume 2020“ praėjusią savaitę dvi dienas Lietuvos ir užsienio verslo, mokslo, politikos, savivaldos atstovai diskutavo apie žemės ūkio ir maisto sektoriaus laukiančius iššūkius, gyvenimą popandeminėje erdvėje, skaitmenizaciją, išmaniųjų technologijų taikymą. Renginį organizavo „AgriFood Lietuva“ ir Europos parlamento biuras Lietuvoje.

MŪ inf.