Kauno r. Augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo tema šiandien turi dvi puses. Viena vertus, situacija aplinkosaugos požiūriu vertinama palankiai, kita vertus, ūkininkams galvos skausmą kelia mažėjantis AAP pasirinkimas.

Apie tai ir kitus su AAP naudojimu susijusius išbandymus kalbėta Valstybinės augalininkystės tarnybos konsultacinės grupės išvažiuojamajame posėdyje, kuriame dalyvavo Lietuvos grūdų augintojų (LGAA), Lietuvos daržovių augintojų (LDAA) ir kitų augintojų asociacijos, taip pat Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC), Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) ir asociacijos „CropLife Lietuva“ atstovai.

Geri rezultatai, nepaisant nepalankių metų

Per posėdį LGT Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus patarėja Jurga Arustienė pristatė 2025 m. Lietuvos požeminio vandens stebėsenos rezultatus (ištirti 50 gręžinių: 25 valstybinių ir 25 žemės ūkio subjektų, mėginiai paimti 2025 m. rugpjūtį ir rugsėjį, ištirtos 12 veikliųjų medžiagų).

Tyrimo rezultatai nuteikia optimistiškai – didžiojoje dalyje mėginių AAP veikliųjų medžiagų pėdsakų neaptikta arba jie neviršija leistinos koncentracijos (0,1 µg/l) ribos.

„Tų medžiagų, kurių koncentracija neviršijo leistinos ribos, į požeminį vandenį patenka ribotai. Vadinasi, požeminį vandenį saugome gerai“, – konstatavo J. Arustienė.

Ji pridūrė, kad, palyginti su 2020 m. tyrimų rezultatais, metazachloro pėdsakų požeminiame vandenyje sumažėjo, tačiau bentazono – padaugėjo.

Tyrimas parodė, kad labiausiai paplitusios veikliosios medžiagos bentazonas ir 1,2,4-triazolas, o didžiausios jų pėdsakų koncentracijos (> 0,5 µg/l) būdingos Vidurio Lietuvai ir Šiaurės Lietuvos karstiniam rajonui.

LGAA vadovas Audrius Vanagas pasiteiravo Tarnybos atstovės, ar atliekant tyrimą įvertinta tai, kad praėjusiais metais iškrito labai daug kritulių, ypač vasarą, su kuriais AAP veikliosios medžiagos galėjo tiesiog išsiplauti.

„Metai yra tokie, kokie yra. (...) Šis tyrimas parodė, koks AAP veikliųjų medžiagų nutekėjimas buvo tokiomis sąlygomis“, – teigė J. Arustienė.

Tai, kad tyrimo mėginiai paimti po itin lietingo laikotarpio, pastebėjo ir asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė, kurios teigimu, atsižvelgiant į tai, rezultatai yra puikūs. 

„Liepą iškrito 168 proc. kritulių, (...) tad tų medžiagų išsiplovimas buvo netipinis. Vis dėlto netgi įvertinus tai, kad metai buvo netipiniai, rezultatai yra puikūs“, – pabrėžė Z. Varanavičienė.

Tiesa, Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas Simonas Pusvaškis patikino, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos požeminio vandens tyrimus tęs ir 2026 m., netgi svarstoma padidinti tiriamų gręžinių skaičių, siekiant kuo labiau atspindėti visą Lietuvą.

Pasak VAT vadovo Simono Pusvaškio, požeminio vandens stebėsena bus atliekama ir šiemet

Neramina mažėjantis AAP pasirinkimas

Po optimistiškai nuskambėjusių požeminio vandens tyrimų rezultatų nuskambėjo ir pagrindinės AAP naudojimo problemos. Viena jų – mažėjantis jų asortimentas.

Kaip teigė Z. Varanavičienė, per pastaruosius šešerius metus uždraustos naudoti 84 cheminės veikliosios medžiagos, 5 – biologinės, 7 – bazinės, tačiau per šį laiką rinkoje neatsirado nė vienos naujos. 

Artėjant veikliosios medžiagos flufenaceto, skirto kovoti su vienskiltėmis piktžolėmis, ypač peliniais pašiaušeliais, uždraudimo dienai, LAMMC mokslininkė dr. Ona Auškalnienė teigia, kad ūkininkai neteks kelių AAP.

„Flufenacetas įeina ir į kai kurių mišinių sudėtį, tad iš rinkos pasitrauks keli produktai, padedantys rudenį spręsti vienskilčių piktžolių, ypač pašiaušėlių, problemas“, – realybę pristatė mokslininkė.

„Kalbant apie kukurūzų herbicidus, mūsų sąrašėlis labiau nei kuklus, palyginti su tuo, ką turi kitos šalys. Mes visiškai neturime dirvinių herbicidų“, – tęsė O. Auškalnienė

Per susitikimą nuskambėjo mintis, kad siekiant, jog į požeminį vandenį patektų dar mažiau AAP pėdsakų, reikia užtikrinti kuo platesnį jų asortimentą. Mat Lietuvoje registruoti 623, o Lenkijoje – beveik 2 200 AAP.

„Pagrindinė priežastis, kodėl AAP turime mažai, yra nacionaliniai vertinimo kriterijai. (...) Apskirtai, ar galima tikėtis, kad Lietuva jų atsisakys arba bent jau juos sušvelnins?“ – klausė LDAA ekspertė Zofija Cironkienė.

Nors tiesioginio atsakymo į šį klausimą ji ir nesulaukė, tačiau kiek vėliau VAT vadovas, reaguodamas į ūkininkų pastabas dėl AAP naudojimo registravimo tvarkos, teigė, kad geri požeminio vandens stebėsenos rezultatai yra svarbus argumentas, siekiant lankstesnės AAP registravimo politikos.

„Jeigu pagal stebėsenos duomenis aplinkos būklė neblogės, manau, turėtų gana atlaisvėti AAP registravimas“, – pareiškė S. Pusvaškis.

Anot Z. Varanavičienės, sprendimų dėl AAP registravimo ir reguliavimo lankstumo ieškoti reikia tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu.

Jos teigimu, svarbu, kad Lietuva lanksčiau taikytų abipusio pripažinimo principą, peržiūrėtų nacionalinius reguliavimo ypatumus ir atsisakytų kriterijų, kurie sukuria nepagrįstus apribojimus.

Taip pat būtina ES komitetuose aktyviau atstovauti Lietuvos interesams, įskaitant žemės ūkio sektorių, o uždraustų produktų išpardavimo ir sunaudojimo laikotarpius padaryti racionalesnius. Žinoma, svarbu ir tai, kad naudoti produktus būtų uždraudžiama tik tuo atveju, kai jau yra lengvai prieinamos jų alternatyvos.

Siūlo sudaryti pelinių pašiaušėlių plitimo žemėlapį

Dar vienas per susitikimą aptartas klausimas – pelinių pašiaušėlių plitimas ir jų atsparumo problema. Ūkininkai rėžia atvirai – mažėjantis AAP pasirinkimas situaciją tik komplikuoja.

Žemdirbiai siūlo sudaryti pelinių pašiaušėlių paplitimo žemėlapį. Vis dėlto LGAA vadovas pabrėžė, kad tai daryti reikėtų oficialiai, galbūt su atitinkamų institucijų pagalba.

Pasak LGAA vadovo Audriaus Vanago, jeigu pelinių pašiaušėlių paplitimo žemėlapį sudarinės patys ūkininkai, jie gali imti vieni kitų bijoti

Diskutuojant paliesta ir sėklininkystės tema. Pasak LGAA tarybos nario, Anykščių r. ūkininko Dainiaus Arlausko, siekiant kontroliuoti pašiaušėlių plitimą, Lietuvoje parduodamai sertifikuotai sėklai turėtų būti taikoma nulinė pelinių pašiaušėlių sėklų tolerancija. 

„Šiuo metu leidžiama, kad kilograme sėklos būtų iki 5 pelinių pašiaušėlių sėklų. Tai reiškia, kad 500 kg maiše gali būti iki 2 500 sėklyčių, bet juk iš vienos sėklos išaugęs augalas gali subrandinti iki 5 000 naujų sėklų“, – teigė D. Arlauskas.

Pasak jo, sėklininkystės atstovai to daryti nesivargina argumentuodami, kad dalis produkcijos eksportuojama į kitas šalis, kuriose nulinės tolerancijos nėra. 

Vis dėlto, įvedus nulinę toleranciją, VAT vadovo teigimu, Lietuvoje nebūtų parduodama nė viena tona vietinės sėklininkystės produkcijos.

„Nusikaltimas yra platinti šį padarą su sėklomis ir jas sertifikuoti. (...) Ūkiui, kuriame yra pelinių pašiaušėlių, apie sėklininkystę negali būti nė kalbos“, – griežtą poziciją išsakė buvęs žemės ūkio ministras, Radviliškio r. ūkininkas I. Hofmanas.

Sprendimų ieško ir daržininkai bei sodininkai

Ypač dėl AAP trūkumo skundžiasi daržininkai ir sodininkai. Tokiais atvejais VAT siūlo sprendimą – laikinąjį leidimą 120 dienų naudoti ir rinkai tiekti AAP. 

Kaip informavo VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vyr. specialistė Kristina Valionienė, pernai išduoti 9 tokie leidimai. 

Ji pridūrė, kad tokį leidimą VAT gali išduoti tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje atsirado kenksmingų organizmų, kurių negalima kontroliuoti Lietuvoje registruotais AAP arba kitais apsaugos metodais. 

Vis dėlto ūkininkai nesupranta, kodėl reikia atskiro leidimo, norint įsigyti konkretų AAP kitoje šalyje, jei analogiškas registruotas Lietuvoje, tačiau jo pas mus įsigyti galimybės nėra. 

„Toks teisinis reglamentavimas“, – trumpai atsakė K. Valionienė ir pridūrė, kad tai, kaip greitai leidimas bus išduotas, priklauso nuo to, per kiek laiko reikiamą informaciją pateikia tos šalies, kurioje norima AAP įsigyti, institucijos. 

„Jeigu susiklostė situacija, kad trūksta produktų, bet įmonės nėra suinteresuotos mums jų atvežti, turime sprendimų ieškoti viduje, jog lengviau dirbti būtų abiem pusėms: ir tiems, kurie augina, ir tiems, kurie reguliuoja“, – pabrėžė daržovių augintoja Sandra Rimdžiuvienė.

O ką daryti tais atvejais, jei tam tikriems produktams išsivysto atsparumas – problema, su kuria gali susidurti bet kokios krypties ūkis? Kaip tada gauti laikinąjį leidimą? 

Pasak VAT atstovės, reikia remtis mokslinių tyrimų rezultatais ir dokumentiškai įrodyti, pavyzdžiui, kad kenkėjai ar liga įgijo atsparumą.

„Vadinasi, tai praktikoje neveikia, nes kol mokslinis tyrimas būtų atliktas, mes susidurtume jau su kita problema“, – kostatavo daržininkė S. Rimdžiuvienė.

Tiesa, K. Valionienė pabrėžė, kad sprendimas, išduoti ar ne laikinąjį 120 dienų leidimą, nėra nacionalinis kriterijus, nes suteiktų leidimų pagrįstumą dar turi įvertinti Europos maisto saugos tarnyba, kuriai šią funkciją atlikti pavedė Europos Komisija.