Berlynas. Vokietijos kiaulininkystės sektorius atsidūrė ant permainų slenksčio. Kadangi neapsimoka auginti pašelių patiems, penėjimo gardus užpildo importuoti jaunikliai. Kyla grėsmė, jog išnyks ilgai kurta nacionalinė paršavedžių banda. 

Į Vokietiją įvežama vis daugiau gyvų kiaulių. Remiantis naujausiais duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį importuota 6,9 mln. gyvulių. Tai yra 500 tūkst. arba 8,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Didžiąją dalį sudaro paršeliai. Skerdžiamų kiaulių importas net šiek tiek sumažėjo, praneša Vokietijos kiaulių augintojų asociacija ISN. 

Per pirmą šių metų pusmetį kiaulių augintojai įsivežė į šalį apie 6,1 mln. paršelių. Tai yra 9,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Dauguma jauniklių – apie 4,4 mln. – atkeliavo iš Danijos ir tai 17,5 proc. daugiau nei pernai.

Padidėjusios prekybos gyvais paršeliais priežastis – palyginti maža skerdžiamų kiaulių kaina Danijoje. Tuo tarpu, Vokietijoje penėjimo įmonių padėtis yra perspektyvesnė, nors eilę metų šalies kiaulininkystės sektorių vargina drastiškas paršavedžių populiacijos mažėjimas. Rinkoje tiesiog trūksta paršelių. 

Vokietijos kiaulių augintojų asociacija ISN išreiškė susirūpinimą dėl rinkos iškraipymo. Ant pečių gula vis griežtesni teisiniai reikalavimai, todėl daugelis įmonių laipsniškai nutraukia prieauglio gavybą. Nors pastaraisiais mėnesiais ekonominė padėtis nebuvo bloga.

Atsižvelgiant į artėjančius struktūrinius pokyčius kiaulininkystės sektoriuje bei gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimus, tikimasi, kad ateityje kils antra paršelių auginimo atsisakymo banga. Tokiu atveju jauniklių trūkumo spraga padidės dar labiau ir, norint ją užlopyti, teks vėl didinti importą iš užsienio. 

Pasak ISN, tai nerimą keliantis ateities scenarijus, kuriantis grėsmę kiaulienos vertės ir aprūpinimo maistu grandinei.