Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Pasaulyje
Viduržemio jūros regionas kenčia nuo sausros
Asociatyvi Pixabay (Leopictures) nuotr.

Roma. Kai kuriose Viduržemio jūros regiono vietovėse vyrauja pavojinga sausra, ypač paveikta Sicilija. Šios salos žemdirbiai svarsto atsisakyti gyvulių ir uždaryti ūkius.

Remiantis Kompleksiniu sausros rodikliu (CDI), gegužės pabaigoje sausros sąlygos susidarė Rytų Ispanijoje, Graikijoje, Šiaurės Balkanuose, Vakarų Kipre, didžiojoje dalyje Turkijos, daugumoje Pietų ir Vidurio Rytų Italijos dalių, Maltoje, dalyje Rumunijos, Lenkijos, Baltijos regiono dalių.

Europa kenčia nuo sausros

Pavojingos sausros požymių matyti ne tik Pirėnų pusiasalyje, bet ir Rytų Europos bei Centrinės Skandinavijos regionuose.

Bioversija 2024 07 09 m7

Dėl pastarojo meto kritulių atsigavimo ženklų matyti Vidurio Balkanuose, Vidurio Europoje ir Pietų Skandinavijoje. Šiuo laikotarpiu Vidurio ir Pietų Europoje temperatūra buvo artima sezono vidurkiui, o Skandinavijoje ir Šiaurės Rytų Europoje – gerokai aukštesnė nei vidutinė.

Didžiausi pavojaus varpai dėl sausros skamba Viduržiemio regione. Čia paveikta augmenija, karščiai kamuoja žmones ir gyvūnus.

Ūkininkai protestuoja dėl vandens trūkumo

Smarkiai nukentėjo Sicilija, Malta ir Ispanija. Nuo 2003 m. Sicilijoje kritulių sumažėjo 40 proc., yra skaičiavimų, kad iki 2030 m. trečdalis šios salos bus dykuma. 2021 m. čia užfiksuota aukščiausia temperatūra Europoje – 48,8 °C.

Sicilijoje ūkininkaujantis Luca Cammarata (Lukas Kamarata) laiko apie 200 ožkų. Anot jo, padėtis dramatiška, gyvūnams stinga vandens.

Katanijos universiteto (Italija) ekologijos ir klimato ekstremaliųjų situacijų mokslininkai teigia, kad Sicilija dabar susiduria su dešimtmečius trukusiais netinkamo vandens išteklių valdymo padariniais.

Tradiciškai geriamasis vanduo saloje gaunamas iš vandeningųjų sluoksnių, vandens prisotintų požeminių uolienų sluoksnių, o žemės ūkiui skirtas vanduo kaupiamas didelėse talpyklose, pastatytose po Antrojo pasaulinio karo. Abi sistemos priklausomos nuo vis retesnių žiemos kritulių. Tris dešimtmečius drėkinimo tinklo priežiūra buvo apleista, todėl sumažėjo salos rezervuarų talpa. 

Būta ir tvenkinių, iš kurių besiganydami gyvuliai galėdavo atsigerti, tačiau dabar jie visi išdžiūvo.

Didžiausia problema iškyla vasarą, kai temperatūra artėja prie 48 °C, o gaisrų bangos nušluoja dar ir likusią augaliją. Praėjusiais metais, remiantis Regioninės civilinės saugos agentūros skaičiavimais, gaisrai padarė daugiau nei 60 mln. eurų žalos, buvo sunaikinta 1 712 hektarai miško.

Nacionalinės statistikos agentūros duomenimis, 2023 m. dėl ekstremalios klimato situacijos šalies žemės ūkio gamyba sumažėjo 1,8 proc. Vyno gamyba sumažėjo 17,4 proc., o vaisių – 11,2 procentų. Žemės ūkio sektoriuje patirta žala dabar atsiliepia ir kitose ekonomikos srityse. 

Sausra iš Sicilijos išstumia ir jaunuosius ūkininkus. Apskaičiuota, kad dėl vandens trūkumo Pietų Italijoje jau netekta 33 tūkst. darbo vietų.

Ūkininkai nepasitenkinimą dėl sektoriaus krizės išreiškia demonstracijose, daugelis protestuodami nebalsavo vietos ir Europos Parlamento rinkimuose.

Gegužę vyriausybė Romoje paskelbė nepaprastąją padėtį dėl Sicilijos sausros ir skyrė 20 mln. eurų. 

Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos Viduržemio jūros regione nebeaugs tradiciniai žemės ūkio augalai, juos pakeis kiti. Per pastaruosius trejus metus avokadų, mangų ir papajų gamyba Sicilijoje padvigubėjo, o Palermo botanikos sode mokslininkai pirmą kartą užregistravo žydinčias velvičijas – Afrikos Namibo dykumos augalus.

Parengta: pagal užsienio spaudą
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos