Budapeštas / Bratislava. ES nesusidūrė su snukio ir nagų liga nuo 2011 m., tačiau šių metų sausį užregistruotas pirmas atvejis Vokietijoje. Dabar virusas plinta Vengrijoje ir Slovakijoje, kurios sulaukė kritikos dėl nepakankamos saugumo kontrolės ir netinkamų reakcijų.  

Slovakijoje nustatyti penki snukio ir nagų ligos židiniai, Vengrijoje – du. Abi šalys įgyvendina priemones ligos plitimui stabdyti: 3 km spinduliu apie epicentrą paskelbta apsaugos zona, 10 km spinduliu – stebėjimo zona. Užkrėstame Vengrijos regione sustabdyta medžioklė. 

Įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama dezinfekuoti paveiktus ūkius ir transporto priemones. Prie miestų, kaimų įvažiavimų ir išvažiavimų įrengti dezinfekciniai kilimėliai, kuriais privalo pravažiuoti visi automobiliai. Anot Vengrijos gyventojų, daugelis kilimėlių greitai išdžiūvo ir nulėkė nuo kelio.  

Slovakijos vyriausybė uždarė 16 kontrolės punktų pasienyje su Vengrija ir vieną – su Austrija, o ši, kurioje neregistruota nė vieno snukio ir nagų ligos atvejo, uždarė 23 kontrolės punktus pasienyje su Vengrija ir Slovakija. Čekija taiko dezinfekavimo priemones penkiuose pasienio kontrolės punktuose, kuriais į šalį įvažiuoja krovininiai sunkvežimiai. 

Kaimyninės šalys pagrįstai baiminasi. „Euronews“ duomenimis, yra pagrindo manyti, kad saugumo priemonės buvo nepakankamos, o kai kurie veiksmai – nesuderinami su tarptautiniais kovos su pavojingomis ligomis protokolais. 

Vengrija sulaukė kritikos, nes virusas išplito į smulkius ūkius, nugaišo daugiau kaip 1 500 karvių. Slovakijoje užkrėstos skerdenos vežtos atvirais sunkvežimiais. Valdžios institucijos tai neigia.

Skiriasi ir abiejų šalių vyriausybių strategija dėl gyvulių, esančių židinių apsaugos zonoje. Slovakijoje naikinami visi ligai imlūs gyvūnai. Toks sprendimas sukėlė ūkininkų pasipiktinimą. Vietiniai gyventojai surengė kelis protestus, prašydami leisti karantinuoti ir testuoti sveikus gyvūnus apsaugos zonoje. Robert’o Fico’o vyriausybė pasiteisino, teigdama, esą skersti gyvulius yra privaloma pagal Europos Sąjungos teisę. 

Tarptautinės veterinarijos institucijos tai rekomenduoja, ES pripažįsta, bet nacionalinių vyriausybių neįpareigoja laikytis. Tuo pasinaudojo Vengrijos valdžia, kuri pabrėžtinai pataria savininkams skersti gyvulius, iš anksto pranešus atitinkamoms institucijoms, ištirti mėginius dėl galimo užsikrėtimo o, gavus neigiamą atsakymą, vartoti mėsą savo reikmėms. 

Nors abejose šalyse numatytos kompensacijos, ūkininkai sako, kad pinigai nepadengs nuostolių ir nekompensuos emocinės žalos, patirtos matant paskubomis naikinamus gyvulius. Tarp Slovakijos ūkininkų pasigirsta ir kaltinimų medžiotojams, esą jie nehumaniškai elgiasi su naikinamais gyvūnais.

O Vengrijoje sklinda ir sąmokslo teorijos. Šalies premjero Viktor’o Orban’o atstovas prasitarė, esą negalima atmesti galimybės, jog liga buvo išplatinta kaip biologinė ataka. Jis pridūrė, kad tokie įtarimai pagrįsti žodiniais pranešimais iš užsienio laboratorijų, atlikusių pirminę viruso mėginių analizę. Konkrečių įrodymų nepateikė.