Kyjivas. Ilgalaikis dirvožemio užterštumas sprogstamosiomis medžiagomis ir sprogmenimis (granatomis, artilerijos sviediniais ir kt.) turi įtakos derliui, nes žemdirbiai negali visavertiškai dirbti žemės karo apimtose teritorijose.

Teiginys, kad Ukrainos žemės ūkis karo padarinius jus artimiausius 100 metų, išplaukia iš Pirmojo pasaulinio karo pasekmių tyrimų, paskelbtų Europos dirvožemio mokslų žurnale („European Journal of Soil Science“). Tokią išvadą padarė tyrimo autoriai, paėmę dirvožemio mėginius iš sprogmenų išmuštų duobių, likusių Prancūzijos Pa de Kalė departamente po Somos mūšio 1916 metais.

Tyrėjai primena, kad 1916 m. nuo liepos iki lapkričio trukęs Somos mūšis Šiaurės Prancūzijoje yra vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių, per kurį žuvo ir sužeista daugiau kaip 1 mln. žmonių. Paleista 1,45 mlrd. sviedinių, iš kurių apie 30 proc. nesprogo. Prancūzų specialistai per metus neutralizuoja vidutiniškai 467 t senų sprogmenų.

Anot tyrimo autorių, tiekimo grandinių sutrikimai – tai trumpalaikis karo poveikis žemės ūkiui. Dirbamos žemės laukai karo zonose gali būti pavojingai užteršti spogstamosiomis medžiagomis galbūt 100 ar daugiau metų. Tai gali turėti įtakos ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio maisto saugumui.

Dėl didžiulio masto apšaudymų per Somos mūšį Pa de Kalė departamento teritorijoje įvyko reikšmingų fizinių pokyčių, dėl nesuskaičiuojamos daugybės daubų dirvožemis tapo ne toks tvirtas, o švino ir vario kiekis net po 100 metų viršija regiono fonines vertes. Kai kuriose vietose švino kiekis didesnis nei leidžia ES sanitarijos standartai.

***

Prieš karą Ukraina tiekė 40 proc. kviečių pagal Jungtinių Tautų pasaulio maisto programą. Šiuo metu Ukrainos uostuose yra per 20 mln. t kviečių, o jų eksportas atnaujintas visai neseniai, kai pasiektas tarptautinis susitarimas atblokuoti uostus. 2021 m. Ukraina užaugino apie 80 mln. t kviečių, kukurūzų ir miežių. Šiemet dėl karo derlius gali sumažėti perpus.