Arizona. Agrovoltinės technologijos – naujas tyrimų laukas, kuriame mokslininkai aiškinasi, kaip saulės baterijos gali padidinti derlius ir sumažinti suvartojamo vandens kiekį šylančioje planetoje, rašoma „Wired“.

Kolorado valstijos ūkininkas Byronʼas Kominekʼas (Baironas Kominekas) 4 iš 24 arų savo žemės apstatė saulės elektrinėmis, kurių pagaminamos elektros užtenka aprūpinti 300 namų.

Po jomis auga morkos, kopūstai, pomidorai, česnakai, ridikėliai, salotos ir daug kitų kultūrų. „Pagalvojome, kad iš šios žemės galima gauti daugiau naudos“, – teigė augintojas.

Ne visiems augalams reikia daug šviesos – tai vienas pagrindinių principų, kuriuo paremtos agrovoltinės technologijos.

Yra nemažai kultūrų, kurios pavėsyje auga geriau ir reikalauja mažiau vandens. Be to, augalai natūraliai garuoja ir taip vėsina virš jų esančias baterijas, kurios tada dirba našiau.

„Tai naudinga visiems“, – sako Arizonos universiteto žemės sistemų mokslininkas Gregʼas Gaffordʼas (Gregas Gafordas). Jis priklauso tyrėjų grupei, kuriai JAV žemės ūkio departamentas skyrė 10 mln. JAV dolerių (apie 8,8 mln. Eur) paramą agrovoltinių technologijų perspektyvoms skirtinguose regionuose analizuoti.

Pirmieji eksperimentai rodo, kad, pavyzdžiui, kalendros, pipirai ir pomidorai po saulės baterijomis auga ne prasčiau nei atvirame lauke, o vandens sunaudoja perpus mažiau.

Baterijos juntamai vėsina orą, o tai – privalumas prižiūrint kultūras. Iš esmės saulės baterijas netgi galima pritaikyti kaip skydus, saugančius augalus nuo ekstremalios temperatūros.

Kitas paramos gavėjas – Ilinojaus universiteto ekonomistas Madhu Khanna – ieško būdo, kaip geriausia sustatyti baterijas. Aiškinasi, kokių tarpų reikia tarp baterijų, koks idealus jų aukštis skirtingoms kultūroms ir t. t.

Anot jo, tarpai tarp baterijų sukuria aplinką, kurioje šviesa atsimuša nuo daugelio paviršių – panašiai kaip miške. Į tokias sąlygas augalai, pavyzdžiui, bazilikai, reaguoja užsiaugindami didesnius lapus nei atvirame lauke. Pomidorai duoda daugiau uogų, tikriausiai dėl to, kad patiria mažiau streso nei nuolatinėje saulės šviesoje.

Žinoma, auginti augalus po saulės baterijomis apsimokės ne visiems ūkininkams. Įrengti baterijas – brangi investicija, o dideliuose laukuose papildomu iššūkiu taps manevravimas tarp jų sunkiąja technika. Dėl to, M. Khannaʼo teigimu, turėtų keistis baterijų dizainas. „Reikėtų montuoti tokias, kurios suktųsi, atsistotų vertikaliai ir leistų pravažiuoti technikai“, – pabrėžė jis.