Basf A1 2024 06 14 Basf m1 2024 06 14
Pasaulyje
Ūkininkai finansinių sukčių pinklėse: nuo Airijos iki Australijos

Kaunas. Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų šiemet išviliojo daugiau kaip 8 mln. eurų. Sukčiavimas pasitelkus internetą ir kitas komunikacijos technologijas paplito pasaulyje.

Australijoje nusitaikyta į technikos pirkėjus

Australijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos komisija (ACCC) šį mėnesį paragino ūkininkus ir kaimo verslininkus saugotis sukčių perkant sunkiąją žemės ūkio techniką.

Bioversija 2024 04 26 m7

Sukčiai vilioja ūkininkus ir kaimo įmones iš pažiūros labai palankiais pasiūlymais pirkti traktorius ir kitą žemės ūkio techniką, panaudodami netikrus tinklalapius arba suklastotus skelbimus legaliose platformose ir leidiniuose.

Sukčiavimo mastai ir patiriami nuostoliai auga, nes žemdirbiai dažniau perka techniką internetu. 

Sukčiavimo metodai tobulėja, pavyzdžiui, jie pasitelkiami sudarant pirkimo–pardavimo sutartis, atsakant į klausimus apie galimą technikos pardavimą telefonu ar el. paštu arba siūlant nemokamą bandomąjį laikotarpį, kai pinigus reikia pervesti į sąlyginio deponavimo sąskaitą, kuri iš tikrųjų yra sukčiavimo dalis.

ACCC primena ūkininkams, kad, pirkdami internetu brangią techniką, nemokėtų iš anksto – net jei pažadėta, jog pinigai bus grąžinti. Saugiau sumokėti pristatymo ar atsiėmimo metu.

„Pirmiausia apžiūrėkite techniką asmeniškai arba tiesioginiu vaizdo įrašu. Sukčiai dažnai pasiteisina, kodėl technikos negalima apžiūrėti gyvai, o tai – pavojaus signalas bet kuriam pirkėjui.

Sukčiai gali reklamuoti mašinas mažesnėmis nei rinkos kainomis. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, arba pirkėjas jaučia spaudimą, tikėtina, jog tai apgaulė“, – pabrėžiama Australijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos komisijos komentare.

Amerikoje populiaru blokuoti mokėjimo korteles

JAV Kolorado valstijos ūkininkų bankas įspėjo klientus, kad jie gali sulaukti melagingų telefono skambučių ar žinučių, pranešančių, jog jų mokėjimo kortelės užblokuotos.

Automatinio pranešimo gavėjai dažniausiai raginami perskambinti, paspausti telefono klaviatūroje nurodytą skaičių, tada įrašyti savo 16 skaitmenų kortelės numerį. Kai tai padaroma, sukčiai paprašo kortelės asmens identifikavimo numerio (PIN kodo). Jie siekia išvilioti klientų kortelių numerius ir PIN kodus, kad gautų prieigą prie sąskaitų per bankomatus.

Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje medžiojami išmokų gavėjai

Jungtinės Karalystės ūkininkai perspėjami apie sukčiavimo ir kibernetinio saugumo atakų riziką, artėjant tiesioginių išmokų ir avansų mokėjimams. Tuomet padaugėja įtartinų skambučių, žinučių ar el. laiškų.

Melaginguose pranešimuose kartais pateikiamos nuorodos į netikras svetaines, sukurtas taip, kad atrodytų kaip autentiškos Žemės ūkio departamento ar mokėjimo agentūros svetainės.

Pietų Afrikoje sukčiai, apsimetę Žemės ūkio departamento pareigūnais, iš ūkininkų viliojo pinigus, išmokėtus iš fondo, skirto COVID-19 pandemijos padariniams švelninti.

Prieš mokėdamas paramą, Pietų Afrikos Respublikos žemės ūkio departamentas pranešė apie galimus sukčiavimus ir įspėjo paramos gavėjus, kad įdiegtų elektroniniuose prietaisuose būtinąsias sistemų saugos programas. Tačiau dalis informacijos liko neapsaugota, nes ne visi į perspėjimus reagavo.

Pareigūnais apsimetę sukčiai, disponuodami paramos gavėjų asmens duomenimis, siūlė už atlygį paspartinti paraiškų nagrinėjimą ir pinigų išmokėjimą.

Neregėto masto sukčiavimas Indijoje

Indijoje išaiškintas skaitmeninio sukčiavimo tinklas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 30 valdininkų ir 80 kompiuterių operatorių. Į skirtingų regionų paramos gavėjų sąrašus jie įrašydavo valstybės tarnautojus, nepilnamečius, mirusius ir išgalvotus asmenis, kad pasisavintų smulkiųjų žemdirbių rėmimo programos pinigus.

Per 2019–2021 m. į sąrašus nepagrįstai įrašyta 42 tūkst. paramos gavėjų, kuriems bendrai išmokėta suma siekė apie 38 mln. eurų.

Pagal smulkiųjų ūkininkų rėmimo programą vienam Indijos ūkiui skiriama 6 000 rupijų (apie 75 Eur). Šią paramą ir savinosi sukčiai. Tad ne visi ūkininkai, kuriems parama priklausė, ją gavo.

Sukčiavimas viešumon iškilo, kai vieno biuro darbuotoja atkreipė dėmesį, kad be jos žinios sugeneruoti nauji prisijungimo duomenys, o iš vakaro užpildytas paramos gavėjų sąrašas per naktį pailgėjo.

Apgautas prancūzų ūkininkas nusižudė

Prancūzijoje internetiniai sukčiai privedė 54 metų ūkininką prie savižudybės. Per 11 mėn. jie išviliojo iš aukos maždaug 173 tūkst. eurų. Šie veiksmai apibūdinti kaip ilgalaikis moralinis priekabiavimas.

Teisme paaiškėjo nusikaltimo aplinkybės. Fontenblo ūkininkui verslas nesisekė, jis grimzdo į skolas, todėl pardavė ūkį. Tada jį pasiekė viliojantis elektroninis laiškas, esą sumokėjęs nurodytą pinigų sumą galės pasiimti didelę paskolą labai palankiomis sąlygomis. Tai buvo pinklės, kurias surezgė du iš Benino kilę afrikiečiai.

Ūkininkui pranešta, kad pasirašyti sutartį teks Londone. Sutikęs su pasiūlymu, jis nepajėgė atsispirti nuolatiniam pinigų viliojimui (prašyta sumokėti vis daugiau, žadant dar didinti paskolą). Galiausiai, ūkininko sąskaita liko tuščia.

Teismas nustatė, kad kaltinamieji įsteigė daugybę ofšorinių kompanijų, naudojosi 13 telefonų ir nuolat keliavo po įvairias šalis. Teismui jie aiškino, kad rinko pinigus, norėdami padėti Afrikai.

Teisiamieji gavo lygtines 10 ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmes ir įpareigojimą sumokėti nukentėjusiojo šeimai 55 tūkst. Eur kompensaciją.

Lietuva – ne išimtis

Lietuvoje tarp sukčių naudojamų scenarijų bene dažniausias yra vadinamasis fišingas, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus. Taip siekiama gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus pavedimus ir kt.

Paplitęs ir susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kai sukčiai apsimeta, pavyzdžiui, sąskaitos numerį norinčiais patikslinti verslo partneriais. Nuostolių pridaro ir investiciniai sukčiai, siūlantys investuoti su neva garantuota didele grąža, o faktiškai siekiantys priversti aukas atiduoti savo lėšas.

Bankų pastangomis šiemet savininkams grąžinta apie 4 mln. eurų. „2022-ųjų trečią ketvirtį 1,2 mln. Eur, kuriuos ketinta pervesti sukčiams, sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Gyventojams ir įmonėms taip pat grąžinta apie 2,7 mln. Eur, kurie jau buvo iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Nuo sukčių nukečia įvairaus amžiaus ir profesijų asmenys, individualūs verslininkai ir įmonės. Lietuvos bankų asociacija nekonkretina, ar dažnai nukenčia žemės ūkio sektoriaus dalyviai.

Finansų ir valdžios įstaigos reguliariai primena gyventojams neprarasti budrumo. 2020-ųjų pabaigoje Žemės ūkio ministerija teigė gavusi informacijos, kad ūkininkai sulaukia skambučių iš telefoninių sukčių, apsimetančių Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais bei bandančių sužinoti ūkininkų banko sąskaitų numerius  ir kitus asmeninius duomenis.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
    Visos apklausos