Vašingtonas. Koronaviruso pandemijos poveikis trąšų pramonei iki šiol buvo palyginti ribotas, tačiau bendrieji neigiami padariniai pasiekė ir ją. Tai susiję su pinigų srautų problemomis ir situacija vaisių ir daržovių sektoriuje, nurodoma Nepriklausomo rinkų analizės tinklo ICIS pranešime.

Anot pranešimo, situacija Kinijoje, kuri buvo pandemijos epicentre, pradeda normalizuotis, o trąšų gamybos tempai spartėja. Kinija yra didžiausia trąšų naudotoja pasaulyje (per metus jų sunaudoja beveik 50 mln. t) ir pagrindinė karbamido eksportuotoja.

Paskelbus karantiną, Kinija patyrė darbo jėgos trūkumą, gamyba sulėtėjo. Trąšų transportavimo geležinkeliais, automobilių keliais ir jūra problemos taip pat turėjo didelės įtakos trąšų gamybos grandinei – šalyje kaupėsi jų atsargos.

Anot ICIS pranešimo autorės Džulijos Mehan (Julia Meehan), didžiausią neigiamą poveikį patyrė Kinijos fosfato sektorius. Hubei provincijos trąšų gamykloms tenka iki trečdalio bendrų šalies pajėgumų. Dėl pandemijos ir karantino Kinija iš didžiausios diamonio fosfato (DAP) eksportuotojos tapo importuotoja. Tačiau pradėjus lengvinti karantino sąlygas, visų trąšų gamyba labai greitai atsigavo.

Karbamido sektorius patyrė mažesnį neigiamą poveikį, nes Hubei provincijai tenka apie 3 proc. bendrų Kinijos karbamido pramonės pajėgumų.

Pandemijos išplitimas pasaulyje sutapo su trąšų naudojimo sezoniškumu (ypač šiauriniame pusrutulyje), todėl kovo mėnesį visų trąšų paklausa buvo gera, o žaliavų ir maistinių medžiagų vertė išliko stabili ir kai kuriais atvejais padidėjo, nurodo ICIS.

Balandį ir gegužę buvo juntamas spaudimas, tačiau trąšų sektorius nepatyrė staigaus ir dramatiško kainų kritimo kaip susijusiose rinkose (dujų, naftos ir naftos chemijos produktų). Birželį didžiosios dalies trąšų kainos didėjo.

Virusui plintant pasaulyje, įvairių šalių žemės ūkiui ir pramonei buvo suteikta vyriausybės parama. Trąšos ir toliau buvo gabenamos per Europos sienas, tačiau buvo imtasi griežtų priemonių sunkvežimių vairuotojams ir darbo jėgai apsaugoti.

„Prancūzija, kuri yra didžiausia trąšų naudotoja Europoje, pavasario mėnesiais beveik nepajuto neigiamo poveikio nei pasiūlai, nei paklausai. Tiesa, sunkumų kyla dabar, nes dalį žemdirbių jau slegia piniginių srautų problemos, jų pasėliai nukentėjo dėl drėgnos 2020 m. pradžios ir sausringų balandžio bei gegužės mėnesių“, pabrėžia Dž. Mehan.

Didelį neigiamą pandemijos poveikį pajuto Vokietijos bulvių augintojai: uždarius kavines, barus ir restoranus, skrudintų bulvyčių žaliavos paklausa krito 60 proc.

Nepaisant pandemijos, Lotynų Amerikoje trąšų sezonas įsibėgėja. Pastarųjų savaičių paklausa buvo gera, dideli trąšų kiekiai buvo gabenami į Braziliją ir Argentiną.

Pranešime nurodoma, kad, palyginti su naftos chemijos ir energetikos sektoriais, trąšų sektorius padėtis gamybos apimčių požiūriu buvo geresnė. Trąšų gamintojams buvo palanku, jog atpigo pašarai ir sumažėjo energijos sąnaudos, vadinasi, net ir nedideli gamintojai tęsė veiklą.

Tam tikro susirūpinimo esama dėl naujų gamybos pajėgumų, kuriuos planuota „įdarbinti“ 2020 m. Vengiant produkcijos pertekliaus, kai kurie iš šių projektų bus atidėti arba perkelti atgal į 2021 m., nes darbuotojų sveikata ir sauga yra svarbiau.

„Diskusijas apie „Brexito“ poveikį trąšų rinkai iš tikrųjų „sunaikino“ koronavirusas ir jo poveikis, o gal jo nebuvimas pandemijos metu“, daro prielaidą Dž. Mehan.

Nors trąšų rinkai pandemijos metu kol kas buvo būdingas stabilumas, tačiau perspektyva išlieka neaiški, visų pirma dėl nenuspėjamo galimo antrosios koronaviruso bangos neigiamo poveikio ekonomikai.

ICIS atkreipia dėmesį, kad valiutų svyravimai, politiniai neramumai ir didžiulis nedarbo lygis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse neišvengiamai turės įtakos ateinančiais mėnesiais ir metais.

MŪ inf.