Kaunas. Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF) pasauliniame kongrese, kuris pirmą kartą surengtas Pietų Amerikoje – Čilėje, skambėjo ir pasididžiavimas, ir susirūpinimas pieno sektoriumi.

Taip teigė Lietuvai jame atstovavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.

„IDF pasaulinis kongresas svarbus visam pasaulio pieno sektoriui. Jis primena, kad pienas – tai ne tik maisto produktas, bet ir socialinis, ekonominis bei kultūrinis junginys, jungiantis bendruomenes ir šalis. Tai vienas iš sektorių, galinčių padėti pasauliui siekti tvarumo tikslų“, – sakė E. Gedgaudas, pasakojęs apie pasaulinį renginį Lietuvos pieno sektoriaus atstovams.

IDF (angl. International Dairy Federation) kongrese Santjage dalyvavo daugiau kaip 1 000 specialistų iš daugiau negu 60 šalių, kurie sprendė svarbiausius pasaulinės gamybos aspektus: atsparumą klimato kaitai, maisto saugą, technologijų, tokių kaip automatizavimas ir dirbtinis intelektas, integravimą į pieno sektorių, pristatė mokslinius tyrimus.

„Sprendimas paskirti Čilę susitikimo vieta yra tarptautinis vietos pieno sektoriaus modernizavimo, tvarumo ir inovacijų, jo, kaip strateginio etalono žemyne, pobūdžio ir įsipareigojimo tarptautiniam bendradarbiavimui pripažinimas“, – teigė IDF prezidentas Gilles Froment (Žilis Fromo).

Čilė yra dinamiška ir besivystanti žaidėja didžiulį potencialą turinčiame regione ir ateityje gali tapti pasauline pieno produktų tiekėja. Ji turi tam tinkamą žemę, klimatą ir specialistus.

„Tikimės, kad aukščiausiojo lygio susitikimas paskatins žinių mainus, investicijas ir dialogą su pramonės atstovais ir lyderiais iš viso pasaulio. Tai galimybė puoselėti partnerystę ir pramonei augti. Svarbiausia bus investuoti į infrastruktūrą, švietimą ir tvarumo sistemą, kuri leis atsakingai realizuoti pieno sektoriaus potencialą“, – pabrėžė IDF prezidentas.

Pieno gamybos lyderio pozicijas išlaiko Azija

Apžvelgdamas IDF kongresą E. Gedgaudas teigė, kad pieno gamyba pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį didėjo 2 procentais, nors Europos Sąjungoje pieno gamyba šiemet gali išlaikyti neigiamas (-0,3 proc.) prognozes.

Pieno gamybos lyderio pozicijas per dešimtmetį perėmusi Azija jas toliau išlaiko ir netgi didina. Per metus šiame žemyne pieno gamyba padidėjo 4,1 proc. ir čia pagaminama 36,4 proc. viso pasaulio pieno produkcijos. Antroje vietoje esanti ES pagamina beveik dvigubai mažiau – 19,6 proc. produkcijos.

Vien tik Indija 2024 m. pagamino 136 mln. t pieno produkcijos, 27 ES valstybės – 156 mln. tonų. Tarp pastarųjų pirmauja Vokietija (33,9 mln. t), Prancūzija (24,2), Lenkija (16,1), Nyderlandai (14,4), Italija (13,3).

Pieno gamyba labiausiai didėja Pietų Amerikoje – Argentinoje (10,8 proc.), Čilėje (8,1 proc.), Brazilijoje (6,9 proc.)

Pieno kaina pakilusi, bet išlieka nepastovi. E. Gedgaudas atkreipė dėmesį į dar vieną nerimą keliančią tendenciją: pastebima, kad pieno produktų jau suvartojama daugiau negu pagaminama. Nors pasaulyje vis dar kai kas bando įteigti, kad karvių nereikia, vis dėlto vis garsiau kalbama ir apie didžiulę pieno naudą žmogaus organizmui.

Dirbtinio intelekto ir genetikos svarba

Dirbtinis intelektas, pabrėžė E. Gedgaudas, nepakeis žmonių ūkiuose, o suteiks jiems galių priimti geresnius sprendimus. Kaip ir genetika, be kurios gerinimo jau neįsivaizduojamas šiuolaikinis pieno ūkis.

„Kalbant apie genetikos įtaką, tai kiekviena nauja generacija geresnė už prieš tai buvusią. O genetikos kaštai ūkiuose iš tiesų mažiausi. Veiskite gyvulius išnaudodami sveikatingumo ir atsparumo ligoms indeksus, tvaresnei aplinkai – mažiau metano išskiriančius gyvulius, – pasakojo IDF kongrese išgristus akcentus E. Gedgaudas. – Išnaudokite ūkyje sukauptus duomenis, kad pasiektumėte didesnį genetinį potencialą.“

JAV buvo paskaičiuota, ką davė genominis tyrimas per 10 metų (naudoti 13 tūkst. karvių duomenys) – tai net 44 proc. mažiau reikėjo antibiotikų, 27 proc. sumažėjo veterinarinės išlaidos, 22 proc. – laminitų, 10 proc. – metano emisijos, 5 proc. – šėrimo sąnaudos. Iš geriausių genomiškai įvertintų gyvulių primelžta 35 proc. daugiau pieno arba gauta 869 JAV doleriais daugiau pelno iš gyvulio.

„Taigi, genominiai tyrimai labai padidina ūkio potencialą“, – teigė E. Gedgaudas.

Svarbiausios kryptys Lietuvai

LGVA vadovo teigimu, Lietuva turi potencialą tapti tvarios pieno gamybos Baltijos regiono lydere ir net visos Europos tvarumo pavyzdžiu: „Turime išsilavinusius ūkininkus, stiprų perdirbimo sektorių ir gilias tradicijas. Mums reikia tik daugiau investuoti į inovacijas, šiuolaikinę genetiką, jaunų specialistų pritraukimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Turime žinių ir patirties – dabar svarbiausia, kad ūkiai jas taikytų praktikoje“, – kalbėjo dr. E. Gedgaudas.

Remdamasis IDF kongrese pristatytomis įžvalgomis, jis išskyrė kelias kryptis, kurios svarbios Lietuvai: tai tvarios technologijos (investicijos į energijos efektyvumą, duomenų analitiką, robotizuotą melžimą, bandos valdymo sistemos, DI panaudojimo galimybės); produktų inovacijos (sveikatai palankūs, aukštos pridėtinės vertės produktai); eksporto plėtra (naujų rinkų paieška ir globalių tiekimo grandinių stiprinimas); socialinis tvarumas (jaunimo įsitraukimas ir moterų lyderystė sektoriuje).

Nuo šeimos ūkio – iki verslo giganto

Teorija yra gerai, bet galimybė praktiškai pamatyti geriausius Čilės pieno ūkius gerokai praplečia akiratį ir leidžia suprasti, kaip šalis sugeba taip sparčiai didinti pieno gamybą. E. Gedgaudas turėjo galimybę apsilankyti didžiausiame Čilės ūkyje.

Centrinėje Čilės dalyje driekiasi Njublės regionas, iš Vakarų skalaujamas Ramiojo vandenyno. Čia daugiau kaip prieš 30 metų Heller Solari šeima įkūrė „Ancali“ ūkį, kuris iš šeimos verslo išaugo į pažangiausią Pietų Amerikos ir vieną didžiausių ir pažangiausių robotizuotų pieno ūkių pasaulyje.

Dabar „Ancali“ ūkyje laikoma 9 500 karvių ir 1 000 mėsinių galvijų, 600 žirgų (dar 1 500 jų yra JAV), auginami lazdyno ir graikiški riešutai. Visam prieaugliui atliekamas genominis tyrimas. Šiuo metu vidutinis produktyvumas siekia 48 l pieno per dieną iš karvės. Su genominio tyrimo pagalba per artimiausius metus tikimasi pasiekti 60 l dienos primilžį iš karvės.

Visas ūkyje gaunamas pienas yra A2A2, t. y. neturi specifinio A1 baltymo (dėl jo dažniausiai ir netoleruojamas pienas), taikoma veisimo schema „mėsiniai su pieniniais“.

Ūkis, valdantis 7 000 ha pasėlių, tapo tvarumo simboliu, nes visas jo veiklos ciklas paremtas energijos ir žiedinės ekonomikos principais. Ūkis pats augina didžiąją dalį pašarų, o modernizuotos sistemos leidžia mažinti CO₂ emisijas. Čia veikia biodujų jėgainė, perdirbanti karvių mėšlą į švarią energiją, naudojamą ūkio reikmėms, o perteklinė elektra tiekiama į vietinį tinklą.

Pieną į pieno perdirbimo įmonę „Ancali“ ūkis pristato elektra varomais nuosavais pienovežiais. Be visų išvardytų veiklų, ūkyje, pasak E. Gedgaudo, kasami bitkoinai.

Viso ūkio išlaidos litrui pieno siekia 0,4375 JAV dolerio, o už pieną gauna 0,52-0,55 JAV dolerio. Taigi, toks pelningumas leidžia investuoti į ūkį iš savų lėšų.

IDF kongreso dalyviai lankėsi ir „Nestlé Cancura“ pieno perdirbimo įmonėje, kuri bendradarbiauja su daugiau negu 300 pieno gamintojų. Visa įmonės grandinė paremta atsakingos gamybos principais, įmonė įgyvendina programas, skirtas CO₂ mažinti, vandeniui taupyti.

„Tai rodo, kad tvarumo vertės įsitvirtina ne tik ūkiuose, bet ir perdirbimo sektoriuje, – atkreipė dėmesį LGVA vadovas. – Visos ekskursijos IDF pasaulinio pieno sektoriaus aukščiausiojo lygio susitikimo metu tapo praktine pamoka apie tvarumo ateitį. Nuo 7 000 karvių komplekso su biodujomis iki 700 karvių šeimos ūkio su robotais – visi jie rodo, kad pieno sektorius geba suderinti produktyvumą, aplinkosaugą ir žmogaus atsakomybę.“