Komas (Italija). Didelis produkcijos poreikis ir stipri konkurencija verčia sodininkus eliminuoti visus neigiamus veiksnius, galinčius pakenkti derliui ir jo kokybei. Todėl vis dažniau sodai dengiami apsauginiais tinklais.

Tinklas tinklui nelygu. Pasirodo, netgi priedangų spalva gali turėti įtakos vaisių brendimui ir jų galutinei kokybei. Priklausomai nuo to, kokiame geografiniame taške yra sodas, svarbu teisingai parinkti pritemdymo lygį procentais.

Regionuose, kur saulės nėra pakankamai, rekomenduojama naudoti permatomus tinklus. Ir priešingai – saulėtose vietovėse ir ypač auginant mažesnio augumo vaismedžius, tamsiai nudažyti tinklai garantuoja geresnį pritemdymą nuo tiesioginių saulės spindulių, taip išvengiama nudeginimų.

Ne tik saugo nuo krušos, bet ir reguliuoja mikroklimatą

Viena italų įmonė gamina specialią apsauginių austinių tinklų liniją, kuri išsiskiria tvirtumu ir yra stabilizuota nuo UV spindulių poveikio. Šie tinklai ne tik patikimai saugo nuo krušos, jie daro ir kitokią teigiamą įtaką: sureguliuoja mikroklimatą (po danga būna mažesni temperatūrų svyravimai), išsaugo didesnę santykinę drėgmę.

Kartu tinklai saugo ir nuo paukščių bei kai kurių kenkėjų, taip pat ir nuo jų pernešamų ligų.

Tinklas ne tik saugo nuo šalnų, bet ir sukuria palankesnį mikroklimatą po juo augantiems vaismedžiams

Balta pomedžių mulčiavimo plėvelė yra nepakeičiama priemonė vaisių nokimui skatinti. Ji ypač reikalinga tiems obelų klonams ir veislėms, kurie sunkiai pasiekia reikalingą nusispalvinimą, žemumose pasodintiems sodams, dengtiems apsauginiais tinklais nuo krušos ar tiems sodams, kurie auginami regionuose su nedideliu temperatūrų skirtumu tarp dienos ir nakties (kaip žinia, būtent rudeniop prasidedanti dienos ir nakties temperatūrų kaita skatina gražų vaisių nusispalvinimą).

Dėl specialių priedų balta mulčiavimo plėvelė atspindi apie 70 proc. fotosintetinės saulės spinduliuotės, kuri pasiekia žemės paviršių, ir paskleidžia daugiau šviesos į vidinę ir apatinę vainiko dalis. Tai reiškia, garantuoja gražesnį nusispalvinimą tokioms veislėms kaip Galaxy, Kanzi, Pink Lady, Gala Schniga, ir užtikrina iki 25 proc. didesnį prekinių obuolių derlių.

Plėvelę lengva pakloti ir ji gali būti naudojama ne vieną sezoną. Specialiais kabliukais ir gnybtais plėvelę nesudėtinga pritvirtinti prie žemės, ji gerai prigula ir tvirtai laikosi.

Specialios priedangos yra skirtos sodų šonams ar atskiroms eilėms apdengti, jos taip pat saugo nuo įkyrių sodo kenkėjų – marmurinių skydblakių (Halyomorpha Halys) ir obuolinių vaisėdžių (Cydia pomonella) antpuolio.

Pasaulinė metinė obuolių produkcija siekia apie 80 mln. tonų, kriaušių – 23 mln. tonų. Kartu šios dvi rūšys įeina į daugiausia auginamų ir vartojamų vaisių kategoriją, greta bananų, melionų ir citrusinių

Lietuvoje tinklai kol kas nepopuliarūs

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys paaiškina, kad tinklinės priedangos pirmiausia būdingos priekalnių regionuose augantiems sodams, mat būtent čia yra didžiausias krušų pavojus.

„Žinoma, nors pagrindinė tinklų funkcija yra apsaugoti nuo krušos, bet jie atlieka ir šalutinę funkciją: kažkiek sulaiko tiesioginius saulės spindulius, todėl būna mažiau nudeginimų. Gamintojai eksperimentuoja su įvairių spalvų tinklais – baltais, rausvais, juodais, žalsvais – ir stengiasi nustatyti, kuri spalva būtų tinkamiausia“, – sako D. Kviklys.

„Paprastai tinklai nuo krušos laikomi ne visą sezoną, bet užtempiami tada, kai pradeda nokti obuoliai – sezono pabaigoje. Arba gali būti skubiai užtempiami bet kuriuo metu vasarą, jei prognozuojama kruša“, – sako LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys

Kartais tinklais bandoma sodus saugoti ir nuo pavasarinių šalnų – tankus tinklas šiek tiek sulaiko nuo įšilusios žemės sklindančią šilumą, neleisdamas jai kilti į viršų, ir sukuria palankesnį mikroklimatą.

Tačiau būna atvejų, kai stengiantis tinklais apsaugoti nuo šalnos, sodams dar labiau pakenkiama.

„Taip prieš dvejus metus nutiko Austrijoje, Štirijos regione. Prieš prognozuojamas pavasarines šalnas virš sodų buvo ištempti tinklai. Ne tik spustelėjo šalna, bet ir gausiai pasnigo. Tinklus laikančios konstrukcijos neatlaikė sniego svorio ir sugriuvo, sulaužydamos dešimtis hektarų žydinčių sodų“, – pasakoja D. Kviklys.

Pasak jo, ištempti tinklus ne tik virš vaismedžių, bet ir nuleisti juos iš sodų šonų (taip padarant savotišką tinklinį šiltnamį) pradėta Naujojoje Zelandijoje maždaug prieš dešimtmetį. Taip užsandarinus sodą, galima tikėtis, kad jis bus apsaugotas nuo kenkėjų. Europos soduose ši technologija išplitusi dar mažai, ją taiko vos vienas kitas sodininkystės ūkis.

Pomedžių dengimas balta arba sidabrinės spalvos danga pirmiausiai buvo užpatentuotas Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip duodantis „dienos prailginimo“ efektą. Jis pirmiausiai skirtas naudoti soduose, kur auga aukšti ar labai tankiais vainikais vaismedžiai, mat atspindinti šviesą plėvelė padeda jai patekti į tas vietas, kurių nepasiekia saulės spinduliai.

„Šiemet buvome suplanavę daryti pomedžių dengimo plėvele bandymus instituto eksperimentiniuose plotuose, bet planus pakoregavo orai: gegužės šalnoms pražudžius faktiškai visą būsimą derlių, bandymų daryti nebebuvo prasmės, tad planus nukėlėme kitiems metams“, – paaiškina mokslininkas D. Kviklys.

MŪ inf.