Briuselis. Remiantis pasėlių stebėjimo Europoje MARS biuletenio rugsėjo mėn. leidimu, vasarinių javų derliaus prognozės pablogėjo Vidurio ir Rytų Europoje, o vakarų regionuose derliaus lūkesčiai geresni.  

Nors vakarinėse Europos dalyse vyravo palankios oro sąlygos, labai aukšta temperatūra daugumoje pietų-Centrinės ir Rytų Europos regionų neigiamai paveikė biomasės kaupimąsi ir sutrumpino vasarinių javų grūdų prisipildymo laikotarpį. Dėl to grūdinių kukurūzų ir saulėgrąžų derliaus prognozės ES lygmeniu buvo sumažintos, o cukrinių runkelių, bulvių ir grūdinių kukurūzų – šiek tiek padidintos.

Didelėse Rumunijos, Bulgarijos, Vengrijos, Slovakijos ir Austrijos dalyse karščių neigiamą poveikį pasėliams dar labiau paskatino nuolatinis kritulių trūkumas.

Beje, kaip pastebima MARS biuletenyje, ryškus ir ilgalaikis kritulių deficitas taip pat tęsėsi ir didėjo Rytų Ukrainoje, Pietų Rusijoje ir Baltarusijoje, o tai neigiamai paveikė vasarinių javų, ypač grūdinių kukurūzų ir saulėgrąžų, grūdų užpildymą.

Sausos sąlygos, sumažinusios kukurūzų derlingumo potencialą, buvo stebimos ir Lenkijoje, šiaurės rytų Vokietijoje, Lietuvoje.

Vakarų Europoje vyraujant palankioms oro sąlygoms buvo padidintos pagrindinių ten auginamų kultūrų – bulvių, cukrinių runkelių ir žaliųjų kukurūzų – derliaus prognozės.

Rugsėjui baigiantis atėjo drėgni ir vėsesni orai, dėl kurių Vidurio Europoje kilo ilgalaikės smarkios audros ir užsitęsę potvyniai, kurie turėjo neigiamą poveikį pasėliams. Pasak MARS, audros Borisas poveikį dar reikės įvertinti.

Blogiausios prognozės pietinėse šalyse

Palyginti su ankstesniu mėnesiu, MARS 3 proc. sumažino ES šalių kukurūzų grūdų derliaus prognozę iki 6,84 t/ha. Tai būtų net 7 proc. mažesnis derlingumas už 5 pastarųjų metų vidurkį.

Ypač menkas, palyginti su praėjusiu sezonu, kukurūzų grūdų derlingumas numatomas tradiciškai daug jų auginančiose pietinėse šalyse: Vengrijoje (-25 proc.), Rumunijoje (-29 proc.), Bulgarijoje (-24 proc.). Šiose šalyse panaši situacija ir kalbant apie pašarinių kukurūzų žaliosios masės derlingumo prognozę.

Daugelyje kitų ES šalių kukurūzų grūdų derlingumo pokyčiai į mažesnę ar didesnį puses svyruoja kelių proc. ribose.    

Pašarinių kukurūzų žaliosios masės derlingumas ES, tikimasi, 4 proc. viršys 5 metų vidurkį ir gali sudaryti 43,2 t/ha.

Šį sezoną sumažinta (-3 proc.) ES saulėgrąžų derlingumo prognozė – iki 1,98 t/ha, o tai būtų net 8 proc. mažesnis derlingumas negu 5 metų vidurkis. Kaip ir kukurūzų atveju, vėlgi blogiausia saulėgrąžų derlingumo situacija numatoma Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Žirnių derlingumas ES prognozuojamas 5 proc. mažesnis už 5 metų vidurkį ir gali sudaryti 2,21 t/ha. Pupų derlingumas numatomas 3 proc. didesnis ir gali siekti 2,81 t/ha.

MARS 2 proc. padidino ES bulvių derlingumo prognozę, jis turėtų siekti 35,8 t/ha, o tai būtų 1 proc. daugiau už 5 metų vidurkį ir 3 proc. mažiau negu praėjusį sezoną. Daugelyje ES šalių bulvių derlingumo pokyčiai svyruoja kelių proc. ribose. Tačiau išsiskiria Belgija, Nyderlandai ir Lietuva, kuriose prognozuojamas 7–16 proc. mažesnis bulvių derlingumas už pernykštį.

ES cukrinių runkelių derlingumas numatomas 2 proc. didesnis negu vidutinis ir gali siekti 74,7 t/ha. Daugiau negu 10 proc. didesnio negu 5 metų vidurkis runkelių derlingumo tikimasi Lenkijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje. Daugelyje kitų ES šalių runkeliai augina įprastą vidutiniam derlių. Tačiau blogų rezultatų laukiama Rumunijoje.