Briuselis. Vienuose regionuose intensyvūs krituliai, kituose – sausra neigiamai paveikė vasarinių pasėlių brendimą ir derliaus nuėmimą, taip pat žieminių rapsų ir javų sėją, rašoma naujausioje Europos pasėlių stebėsenos (MARS) apžvalgoje.

Grūdinių kukurūzų, saulėgrąžų ir sojų derliaus prognozės ES lygmeniu sumažintos daugiausia dėl pablogėjusios pasėlių būklės Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Italijoje. Kitų vasarinių augalų derliaus prognozės ES lygmeniu nepasikeitė arba šiek tiek pagerėjo, palyginti su skelbtomis prieš mėnesį.

Dėl intensyvių liūčių daugelyje centrinės ir vakarinės Europos šalių ne tik vėlavo vasarinių javų derliaus nuėmimas, prastėjo grūdų kokybė, bet ir užtruko žieminių augalų sėjos darbai.

Pavyzdžiui, Šiaurės Italijoje liūtys rugsėjį ir spalį vėl sukėlė vietinius potvynius. Dėl to maždaug mėnesiu užsitęsė vasarinių javų derliaus nuėmimas. Panašios sąlygos susidarė ir Vidurio bei Rytų Prancūzijoje, Pietų Vokietijoje, kur krituliai trukdė ne tik nuimti vasarinių javų derlių, bet ir laiku pradėti žieminių javų sėją.

Jungtinėje Karalystėje žieminių augalų sėja taip pat vėluoja dėl pernelyg didelės drėgmės.

Žieminių javų sėjos darbai užtruko ir Vidurio Europoje (Pietų Lenkijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Vakarų Slovakijoje).

Pietų Rumunijoje ir Vakarų Bulgarijoje iš pradžių sėjai trukdė labai sausi dirvožemiai, krituliai rugsėjo pabaigoje situaciją pagerino, bet žiemkenčiams sudygti ir augalams vystytis reikia daugiau lietaus, praneša MARS.

Rapsų sėjos sąlygos ir pasėlių būklė

Pasak MARS apžvalgos, rapsų sėja Europos šalyse beveik baigta, bet darbai kai kur užtruko dėl pernelyg drėgnų sąlygų rugsėjį.

Prancūzijoje rapsų pasėliai, kurie pasėti rugpjūtį, yra geros būklės, nors kai kur jie lokaliai užmirko dėl rugsėjo lietaus. Vėlyvą rapsų sėją rugsėjį apsunkino užmirkę dirvožemiai. Šie pasėliai įvairesni, mažesnio gyvybingumo. Kai kuriuos laukus teks atsėti.

Lenkijoje ir Vokietijoje ūkiai rapsus sėjo anksčiau nei įprastai, nes šį sezoną buvo ankstyvesnė javapjūtė ir greičiau atsilaisvino laukai. Tačiau drėgnos sąlygos, kurias atnešė audra Borisas, pablogino pasėlių būklę, tad kyla rizika, kad augalai iki žiemos nesuformuos reikiamo biomasės kiekio.

Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Vengrijoje rapsų sėja taip pat prasidėjo rugpjūtį, o sausiausiuose Kroatijos, Bulgarijos ir Rumunijos regionuose šiek tiek vėlavo. Gavę audros atneštų kritulių ir vis dar tęsiantis palankiai temperatūrai, pasėliai atsigavo po prieš tai buvusių sausrų. Nors smarkus lietus ir vietiniai potvyniai kėlė pavojų kai kuriems laukams Čekijoje ir Šiaurės Austrijoje, dauguma pasėlių yra geros būklės.

Rapsai sėkmingai pasėti Graikijoje, bet sėja vėlavo Italijoje ir Ispanijoje. Italijoje anksti pradėti darbus trukdė lietus. Po lietingo spalio rapsų sėja Ispanijoje dabar beveik baigta, tiesa, kai kurie ūkiai priversti rapsus atsėti.

Airijoje rapsų sėja praėjo sėkmingai, sąlygos augalams dygti ir vystytis buvo palankios.

Danijoje ir Švedijoje vėlyvos sėjos rapsams buvo nepalankus labai šiltas ir sausas rugsėjis, tačiau bendras pasėlių vaizdas teigiamas.

Baltijos šalyse žieminių rapsų sėja baigta laiku tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Tačiau dabartinis žemesnis nei vidutinis kritulių kiekis kartu su šiltesne nei įprasta temperatūra gali kelti iššūkių pasėlių vystymuisi ir jų pasirengimui žiemoti.

Žieminių javų sėją trikdė lietus

Žieminių javų sėja Danijoje ir Švedijoje buvo sėkminga, tikimasi, kad iki žiemojimo pasėlių būklė išliks gera. Baltijos šalyse per žiemkenčių sėją trūko lietaus ir buvo šilčiau nei įprasta. Pasėliams rudenį vystytis reikėtų daugiau drėgmės dirvose. Žieminiai javai Suomijoje sudygo gerai, nepaisant pernelyg drėgnų dirvožemių, kuriuos lėmė gausūs krituliai rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje.

Prancūzijoje per žieminių javų sėją kritulių kiekis viršijo vidutinį, dėl to vėlavo laukų paruošimas. Prognozuojama, kad apsėtas plotas atitiks 5 metų vidurkį arba bus šiek tiek mažesnis.

Beniliukso šalyse javus sėti taip pat trukdė dažni ir intensyvūs lietūs, ūkininkai pirmiausia stengėsi nuimti vasarinių augalų derlių. Vokietijos ir Austrijos ūkiai vėlavo sėti žieminius javus dėl pernelyg drėgnų sąlygų po audros Borisas.

Sėja Vengrijoje iš pradžių atidėta dėl didesnio nei vidutinis lietaus rugsėjo viduryje ir spalio pradžioje, paskui situacija pagerėjo.

Stiprus ir gausus lietus sulėtino žieminių javų sėjos darbus Rytų Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Šiaurės Italijoje ir šiauriniuose Ispanijos regionuose, Portugalijoje žieminių javų sėją taip pat apsunkino dažni krituliai. Ir atvirkščiai – dėl sausų dirvožemių vėluoja pasiruošimas kietųjų kviečių sėjai Graikijoje ir Kipre.

Javų sėjos tempai Jungtinėje Karalystėje buvo lėtesni nei įprastai po stipraus rugsėjo lietaus. Laukų paruošimas šalies šiaurėje vėluoja 2–3 savaites ir dėl vėlyvo vasarinių javų derliaus nuėmimo. Dalis laukų gali likti neapsėti optimaliu laikotarpiu.