Amsterdamas. Nyderlandų vyriausybė skyrė 450 mln. eurų subsidijų kiaulininkystės ūkiams, sutikusiems nutraukti veiklą. Parama pasinaudoti nutarė 278 arba 6,7 proc. visų šalies kiaulininkystės ūkių.

Dėl griežtesnių teisės aktų ir šalies vyriausybės strategijos mažinti azoto išmetimą bei kvapus, kiaulių augintojai turi pasirinkti: imtis priemonių taršai mažinti ar šio verslo visiškai atsisakyti.

Iš pradžių buvo bandoma sumažinti kvapus iš fermų, esančių netoli kaimų ir miestų. Tačiau pastaraisiais metais ši politika buvo išplėsta taip, kad sumažėtų bendras azoto kiekis šalyje, nes manoma, kad azoto perteklius aplinkoje turi neigiamos įtakos biologinei įvairovei.

Savanoriškai programai, pavadintai „Subsidijų politika kiaulininkystei“, skirta iš viso 450 mln. eurų. Tačiau ši priemonė nebuvo tokia sėkminga, kokios tikėjosi Nyderlandų žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija. Tad kol kas panaudota ne visa suma, dar liko 170 mln. eurų.

Programoje iš pradžių ketino dalyvauti daugiau kaip 500 ūkių. Tačiau galiausiai paramos pareiškėjų skaičius nuo metų pradžios sumažėjo iki 278. Visi jie gavo pirmąją 10 proc. pasitraukimo išmoką.

Dar 163 ūkiai gavo antrą 70 proc. išmoką, vadinasi, kiaulės iš šių fermų tikrai dingo. Iki birželio buvo išardytos 21 ūkio fermos. Dauguma veiklą nutraukiančių ūkių yra šalies pietuose, Limburgo ir Šiaurės Brabanto provincijose.

Nyderlandų vyriausybė mano, kad subsidijų programa kiaulių fermoms uždaryti yra ne tik priemonė aplinkos taršai mažinti, bet ir paskata gamintojams šiuo tikslu taikyti technologines naujoves.

Nepaisant minėtos subsidijų politikos, tikimasi, kad Nyderlandų kiaulininkystės sektorius ir toliau išliks lyderis tarptautiniu mastu. Pasak Nyderlandų kiaulių augintojų organizacijos, šios srities žemės ūkio įmonės vis daugiau investuoja į užsienį, rašoma portale pigprogress.net.

MŪ inf.