Kolonji (Šveicarija). Į žemės ūkį ateina daug inovacijų, tačiau nepakankamai. Jos diegiamos vangiai, todėl žemdirbiai ir toliau naudoja senus įrankius, taiko senas technologijas, net jei atsiranda naujų problemų, rašoma Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) interneto platformoje.

Naujos technologijos galėtų padėti mūsų maisto sistemoms tapti tvaresnėms ir efektyvesnėms, tačiau, palyginti su kitais sektoriais, jos vis dar per menkai pritaikomos žemės ūkyje.

Nuo 2018 m. Pasaulio ekonomikos forumas, kaip žinių platforma, bendradarbiauja su daugiau nei 50 institucijų partnerių ir 1 000 lyderių visame pasaulyje, mokslininkais, diskutuoja (kartu viešina diskusijas) ir ieško būdų, kaip skatinti technologijų ir kitų inovacijų diegimą į žemės ūkį, kad jos teigiamai paveiktų maisto gamybą, platinimą ir vartojimą.

Problemų daugėja

Mokslo įstaigoms prireikia 13–15 metų, kad būtų sukurtas naujas augalų apsaugos produktas ir patektų į rinką, nepaisant kenkėjų keliamų problemų.

Atšiaurūs orai, keliantys grėsmę derliui, įskaitant sausras, karščio bangas ir liūtis, ateityje taps vis dažnesni ir nuožmesni. Tuo tarpu maisto gamyba per ateinančius kelis dešimtmečius turi padidėti 60–70 proc., kad neatsiliktų nuo gyventojų skaičiaus augimo, o darbo jėgos trūkumas kai kuriuose regionuose kelia grėsmę augintojų verslui.

Besikeičiantis pasaulis reikalauja sprendimų čia ir dabar, tad ir ūkininkai negali remtis vien tradiciniais metodais ar eksperimentais, kurie gali atsipirkti arba ne.

Augintojai turi išlaikyti sveikus pasėlius, kad derlius neštų pelną. Keičiantis klimatui, tai vis sunkiau padaryti. Vien šiais metais sausros išdegino kukurūzus Brazilijoje, pakenkė kavamedžiams Dramblio Kaulo Krante ir daugeliui pasėlių Amerikos vakaruose.

Lietuva taip pat patyrė ne vieną išbandymą. Be to, sausros paveiktus pasėlius labiau apninka kenkėjai, o pasėliai dar konkuruoja su piktžolėmis dėl dirvožemio maisto medžiagų ir vandens.

Kas daroma

Mokslininkai pabrėžia kelias kryptis, kuriomis reikia dirbti, kad inovacijos būtų įtrauktos į kasdienį žemdirbių gyvenimą ir keltų darbo našumą.

Viena tokių krypčių – prisitaikymas prie klimato kaitos. Augintojai turi turėti įrankius, padedančius prognozuoti klimato kaitos poveikį, reaguoti į jį ir bandyti švelninti.

„Yard Stick“ (viešoji įmonė, bendradarbiaujanti su Kembridžo universitetu) sukūrė rankinį prietaisą lauko lazdelę (yard stic), padedančią ūkininkams greitai nustatyti dirvožemyje esančio anglies kiekį. Vykdant aktyvią žemės ūkio veiklą, dirvožemyje sparčiai mažėja organinės medžiagos (humuso), kurios pagrindinė sudedamoji dalis – anglis. Prieinama informacija apie anglies kiekį ūkininkams padėtų suprasti besikeičiančias dirvožemio sąlygas ir priimti pagrįstus sprendimus, kad pasėliai išliktų sveiki.

Technologijos, remiantis kuriomis augintojai gali gauti išsamesnę informaciją apie, tarkime, pasėlius (jų būklę, trąšų poreikį, ligas ir pan.), taip pat turi praktinės naudos.

Bengalūre, Delyje (Indija) ir Amsterdame (Nyderlandai) veikianti naujų technologijų inkubacinė įmonė „CropIn“ kuria intuityvią, intelektualią, savarankiškai besivystančią sistemą, teikiančią įvairius sprendimus visam žemės ūkio sektoriui.

Turėdama tiesiogines ataskaitas, analitinius duomenis ir įžvalgas iš įvairių geografinių vietovių, ji skaitmenizuoja kiekvieną ūkį ir valdo visos ekosistemos duomenis. Siūlomi žemės ūkio sprendimai padeda numatyti tendencijas ir sudaryti ateities verslo planą.

„CropIn“ sukūrė dirbtinio intelekto įrankius, kad ūkininkai gautų duomenų, kurie padėtų jiems padidinti derlių ir pritaikyti tvaresnę praktiką.

Dar vienas skambiai pristatomas metodas yra vertikalusis ūkininkavimas, kur žadama išlaikyti pasėlius sveikus, visiškai eliminavus priklausomybę nuo oro sąlygų, daugeliui augintojų neįgyvendinamas ir vis dar neatitinka tokio masto, kokio reikia, kad per ateinančius kelis dešimtmečius būtų pagaminta pakankamai maisto.

Kita svarbi inovacijų reikalaujanti kryptis – darbo jėgos trūkumas ir daug laiko reikalaujantis rankų darbas. Kas čia padėtų?

Vieną iš praktinių automatizavimo būdų, kai trūksta pagalbinių darbo rankų, pasiūlė „Deere & Company“. Ji neseniai sukūrė autonominio vairavimo technologiją, kurią galima įrengti jau turimose mašinose.

Ūkininkai automatizavimą naudoja nuo maždaug 1990-ųjų, tačiau didesnis savarankiškumas gali praplėsti našumo didinimo galimybes, o sunkiasvorės mašinos, tokios kaip traktoriai, ilgiau ir įvairiapusiškiau bus naudojamos.

Žemės ūkis ir kitos pramonės šakos

Žemės ūkis gali remtis kitų pramonės šakų (statybos, inžinerijos ar pan.) naujovėmis.

Sveikatos priežiūros pramonė taip pat yra vienas iš pavyzdžių. Žmonių medicinos pažanga gali turėti tiesioginės įtakos augalų sveikatai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius „Pharma“ pažengė į priekį vaistų kūrimo procese, kai naudojamasi naujų technologijų rinkiniu.

Pavyzdžiui, iš pradžių vaistai nuo vėžio naikino ne tik kenksmingąsias, bet ir naudingąsias ląsteles, dabar jie nukreipti į konkrečias patologines ląsteles.

Taigi, technologijos, atėjusios iš farmacijos, pavyzdžiui, tikslingas baltymų skaidymas, jau pamažu pritaikomos žemės ūkyje – nuo piktžolių naikinimo iki bakterijų atsparumo mažinimo.

Be to, mokslininkai jau naudoja genų redagavimą, kad sukurtų atsparesnes sėklas ir augalus, galinčius išskirti daugiau anglies. Žemės ūkis gali ir toliau semtis naujovių iš farmacijos ir kitų pramonės šakų, o ne viską pradėti nuo nulio naujoms ūkininkavimo priemonėms sukurti.

Taigi, kad galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos, gyventojų skaičiaus augimo ir darbo jėgos trūkumo, ūkininkams jau dabar reikia praktinių sprendimų, kurie padarytų tiesioginį, apčiuopiamą poveikį jų pasėliams ir verslui.

Šaltinis - Pasaulio ekonomikos forumas