Ostinas / Indianapolis, JAV. Azoto, fosforo ir kalio trąšų gamyba iš karvių mėšlo gali padėti pieno ūkiui gauti daugiau pelno, praturtinti dirvas natūraliomis trąšomis, sumažinti dujų išsiskyrimą fermose ir laukuose – tokią technologiją kuria amerikiečiai pieno ūkių savininkai.

Jungtinių Amerikos Valstijų pieno ūkių „Natural Prairie“ savininkai Donald`as ir Cheri`e De Jong`ai (Donaldas ir Šeri De Jongai) savo veikloje ėmė taikyti naują mėšlo tvarkymo sistemą, kurią šeima įdiegė Teksase ir Indianoje esančiose savo ekologinėse fermose.

Technologijos principas panašus į pieno miltelių gamybos būdą.

Pirmiausiai mėšlo tirštoji dalis atskiriama nuo srutų įprastu separacijos būdu. Tada šios suspensijos komponentai dedami į naują sistemą, kurioje pakaitinama iki virimo temperatūros. Tada masė tiekiama ant disko, kuriame džiovinama. Ją surinkus gaunamos labai koncentruotos azoto, fosforo ir kalio (NPK) miltelių pavidalo trąšos.

Srutose likęs vanduo ir amoniakas paverčiami garais ir galiausiai iš jų išskiriamas grynas vanduo ir  vandeninis amoniakas, turintis maždaug 20 procentų azoto.

Mėšlas iš fermų surenkamas ir tokiu būdu apdirbamas kasdien. Todėl jo nebereikia kaupti mėšlidėse.

Ūkininkas pasakoja, kad šią sistemą pavyko sukurti reikiamiems žmonėms susitikus tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Idėja iš pradžių kilo, kai D. De Jong`as susivienijo su Peter`iu Janicki`u (Piteriu Janickiu) iš „Sedron Technologies“.

Jis anksčiau sukūrė procesorių, kuris žmogaus atliekas paverčia švariu geriamuoju vandeniu. P. Janicki`s, kurio žmonos šeimos ūkis yra Vašingtone, matė panašios sistemos potencialą pieno ūkyje.  Pasak ūkininko, susivieniję su Peter`iu ir didžiule inžinierių komanda jie ėmė galvoti, kaip ekonomiškai išspręsti mėšlo problemą ir gauti ir jo pridėtinės vertės.

Vienas svarbiausių šios idėjos tikslų buvo sumažinti metano išmetimus ir atsisakyti lagūnos tipo mėšlidžių naudojimo. Šiuo metu ūkininkas fermų lagūnas naudoja pagal minėtą technologiją gautam vandeniui laikyti, kuriuo vėliau laisto pasėlius. Ateityje toks vanduo bus naudojamas ir galvijams girdyti.

Iš mėšlo gauti NPK milteliai gerai išsilaiko, juos patogiau naudoti nei natūralų mėšlą. Šiais milteliais galima tręšti laukus bet kuriuo metu (skirtingai nei ribotas mėšlo kratymo laikas), miltelius galima ne tik išberti ant dirvos paviršiaus, bet ir įterpti prie augalų šaknų.

Miltelių pavidalo trąšos, be to, tinkamos pardavimui ir kitiems ūkiams.

Ūkininko nuomone, ši mėšlo tvarkymo technologija pieno ūkiams duos papildomos ekonominės naudos. Įprastai jų pieno fermos dėl lakumo netekdavo 80–90 proc. mėšle esančio azoto. Taikant minėtą būdą, galima sulaikyti azotą. Ypač tai aktualu ekologinės gamybos atveju.

Dar vienas mėšlo apdorojimo pliusas: kaitinant sterilizuojamos piktžolių sėklos. Todėl tręšiant tokia organika pasėliai neužteršiami naujomis piktžolėmis. Irgi privalumas ekologiniam ūkiui.

Be to, sumažėja einamųjų išlaidų, nes mėšlo tvarkymui nebereikia tiek daug traktorių, savivarčių ir degalų.

D. ir Ch. De Jong`ai tikisi, kad „Natural Prairie“ pieno ūkių patirtis bus plačiai taikoma, nes ji duoda daug privalumų. Jie svajoja apie galimybę platinti šią technologiją ne tik pieno, bet ir kiaulininkystės ar paukštininkystės įmonėse. Ji tiktų ir valymo įrenginių veikloje bei įvairiose maisto perdirbimo įmonėse. Šią amerikiečių idėją aprašo portalas „Progressive Dairy“.

MŪ inf.