Kyjivas. „Drėkinimas yra pietų Ukrainos gyvenimo pagrindas“ – šią frazė kadaise ištarė buvęs Ukrainos nacionalinės agrarinių mokslų akademijos Vandens problemų ir melioracijos instituto vadovas.

Žodį „pietų“ šiame sakinyje jau reikėtų keisti globalesne geografine sąvoka. Bet kuriuo atveju Ukrainoje tikėtis gero derliaus be drėkinimo (laistymo) nerealu. Apie tai nuolat pabrėžiama melioratorių forumuose kalbant ne vien apie pietinius regionus.

Ukrainos Vyriausybė 2019 m. patvirtino drėkinimo ir sausinimo strategiją laikotarpiui iki 2030 metų. Pradėta reforma hidrotechninės melioracijos srityje, žemės ūkio gamintojams atsirado galimybė kooperuotis vandentvarkos srityje. Vartotojų organizacijos kartu tvarko ir atkuria laistymo sistemas ir drenažą (pastarasis žodis įrašytas dėl teisinio tikslumo, nes drenuojamų plotų Ukrainoje palyginti mažai).

Likus savaitei iki Rusijos invazijos pradžios buvo priimtas Vandens naudotojų organizacijų ir hidrotechninės melioracijos skatinimo įstatymas. Kitas žingsnis – teisės aktų, susijusių su valstybei priklausančių melioracijos sistemų inžinerinės infrastruktūros objektų valdymo sistemos pakeitimas. Tai leis teisingai paskirstyti išteklius vandens naudotojams, t. y. mokės tas, kuris suvartoja daugiau.

Be to, numatoma melioracijos sistemas valdančias valstybines struktūras pertvarkyti į operatorius. Toks pakeitimas užtikrintų skaidrią ir ekonomiškai efektyvią valdymo sistemą.

Taigi, kas yra vandens naudotojų organizacijos (VNO) ir kaip jų kūrimo procesas vyksta Ukrainoje?

Šiuo metu šalyje yra 43 tokios organizacijos 12-oje regionų. Iš viso VNO vienija daugiau kaip 120 žemės ūkio gamintojų, kurie dirba 230 000 hektarų. Daugiausia VNO įsteigta Čerkasų (15) ir Odesos (9) srityse.

Drėkinimo ir drenažo sistemų modernizavimas leis jiems bent padvigubinti drėkinamos žemės plotus, atkurti drenažo sistemų funkcionavimą, nuimti didesnį derlių ir gauti didesnę finansinę grąžą.

Prisiminkime pranašišką posakį, jog ateities karai vyks dėl teisės valdyti vandenį! Rusijos okupantams sunaikinus Kachovskos HE, Ukraina prarado galimybę drėkinimui naudoti šio rezervuaro vandenį. Bendras drėkinamas plotas sumažėjo iki 133 600 ha, palyginti su 308 000 ha 2022 m. Pernai VNO drėkino 46 000 ha.

VNO steigimas leido pradėti melioracijos tinklų skaitmeninimo ir Valstybinio žemės kadastro duomenų papildymo aktualia informacija procesą. 2023 m. birželį kadastre užregistruotas pirmas melioracijos tinklas - Odesos regiono Suvorovo drėkinimo sistema (pagal VNO „Voda Zhyttya“ paraišką).

Šiandien kadastre pateikiama informacija apie 14 melioracijos tinklų ir 9 melioracijos tinklų dalis. Nuosavybės teisių įregistravimas teisiškai užtikrina melioracijos tinklų nuosavybę ir garantuoja modernizavimui skirtų investicijų apsaugą. Tokiu būdu užtikrinamas turto perėjimo iš valstybės į VNO nuosavybę skaidrumas. Informacijos apie melioracijos tinklus suskaitmeninimas ir paskelbimas geoportale leidžia matyti, kokie objektai ir su kokiomis ribomis yra perduodami naudotojų organizacijoms.

Ar visiems užtenka vandens? VNO „Hradizka“ (Poltavos sritis) ir „Dmitrivska“ (Čerkasų sritis) vadovas Oleg‘as Kovalchuk‘as (Olegas Kovalčiukas) pasakoja:

„Mūsų organizacijoje kiekvienam vandens naudotojai tenka tiek balsų, kiek jis sumoka nario mokesčio. Priklausomai nuo įmokų paskirstomi vandens limitai. Jei kuris gerokai viršija limitą, perspėjame, kad vandens tiekimas bus apribotas. Visi sutinka, jog tai sąžininga. VNO - tai nuosavybės forma, vandens vartotojų susitarimas. Svarbiausia, kad viskas būtų skaidru, kad būtų ginami ne kažkieno privatūs, o VNO interesai. Kiek sumokate, tiek atitinkamai gaunate vandens."

„Persha“: 4 milijonai atnaujinimui

VNO „Persha“ (Pirmoji – ukr.) yra pirmoji šalyje įsteigta vandens vartotojų organizacija, įregistruota 2022 m. gruodį Čerkasų srityje. Ją įsteigė žemės ūkio bendrovė „Druzhba". Laistomas plotas siekia 430 ha, o, pasinaudojus investicine parama, drėkinamas plotas išaugo iki 496 ha (iš paramos programos gauta 1,3 km vamzdžių, 3 purkštuvų sparnai, 2 laistymo kompleksai, kurie papildomai laistys 175 hektarus).

Probleminis VNO „Persha“ klausimas - siurblinės perėmimas iš Valstybinės vandens agentūros. Kadangi siurblinė yra itin svarbi laukams laistyti, „Druzhba“ savo lėšomis nupirko jai įrangą. Tačiau siurblinė priklauso regioniniam vandens išteklių biurui, kuris yra Valstybinės vandens agentūros veiklos sferoje. Ir kol siurblinė nepateks į VNO nuosavybę, vandens naudotojai investuoti į jos modernizavimą negali (siurblinėje būtina keisti siurblius, elektros įrangą, magistralinį vamzdyną).

„Kai prieš 22 metus pradėjau dirbti žemės ūkio įmonės direktoriumi, iš vieno garbaus mokslininko išgirdau: po 20 metų klimatas čia bus toks karštas, kaip Chersone“, – prisimena įmonės „Druzhba“ vadovas Armen‘as Nalbandyan‘as (Armenas Nalbandjanas). – Todėl nusprendėme ūkyje įrengti gerą laistymo sistemą. Vanduo - iš Dniepro, kuris yra maždaug už 2,5 km. Laistome iš trijų siurblinių. Viena yra mūsų ūkio nuosavybė, dvi – valstybės.

Valstybinės neveikė 30 metų, savo lėšomis jas prikėlėme. Iš viso į melioracijos atstatymą investavome apie 4 mln. JAV dolerių. Beje, kaštų už laistymui sunaudotą elektros energiją, kaip būdavo anksčiau, niekas nekompensuoja.

Šiuo metu turime 17 mašinų, 7 laistymo sparnus. Laukai stačiakampiai, o mašinos laisto ratais, todėl susidaro „negyvų“ zonų, joms laistyti reikia papildomų sparnų. Šiuo metu laistome apie 80 proc. dirbamos žemės. Rudenį planuojame paleisti dar dvi mašinas, tada beveik visi mūsų laukai bus laistomi. Nei prieš 20, nei prieš 10 metų tokių temperatūrų, kaip dabar, čia nebuvo. Mūsų ūkiui tenka 10 proc. visų Čerkasų srities drėkinamų žemių“.

Iš trečio karto

Nors jau rugsėjo antroji dekada, pietinėse Chersono ir Mykolaivo srityse daugiau kaip 30 laipsnių šilumos. Koks gali būti derlius be drėkinimo!

„Mūsų vandens naudotojų organizacija vienija 16 teritorinių bendruomenių Chersono ir Mykolaivo regionuose, – sako VNO „Inguletska“ valdybos pirmininkas Rostyslav‘as Horobets‘as (Rostyslavas Horobecas). – Aptarnaujamas plotas – 121 500 ha. Organizacijoje yra 24 nariai, tarp jų privati ​​žemės ūkio įmonė „Agrofirma „Rodnichok“, agroprekybos bendrovė „Agro-Dilo“, žemės ūkio bendrovė „Mrija“.

Į problemą žvelgiau iš teisininko pozicijos, nes esu ne agrarininkas, o teisininkas. Vos prasidėjus diskusijoms dėl vandens naudotojų organizacijų ir hidrotechninės melioracijos skatinimo įstatymo projekto, kilo noras suburti interaktyvią grupę, kad aptartume galimus įstatymo pakeitimus, nes pirminis variantas nepatiko: pernelyg paprastai melioracijos tinklai būtų pripažįstami bešeimininkiais.

Tikrovėje yra daug melioracijos tinklų savininkų, bet jie šios nuosavybės neįteisinę. Todėl supaprastintas požiūris pažeistų daugelio žmonių teises.

Pagrindinė problema kelyje į vandens vartotojų suvienijimą yra mąstymo inercija. Iš vietos savivaldos, ūkininkų dažnai girdžiu, kad tai paslėpta privatizacija. Žmonės į tai žiūri labai skeptiškai. Toli ieškoti pavyzdžių nereikia. Mūsų VNO įkurta tik iš trečio karto!

Suprantama, yra baimės dėl nežinomybės, nes dauguma vietos bendruomenių deputatų – sovietmečio kartos žmonės, kurie nėra pasirengę priimti naujų idėjų. Yra ir karčios patirties. Aš pats kadaise buvau liudininku, kai Chersono regione buvo nutrauktas drėkinimas. Yra tekę vamzdžius naktį saugoti, kad nepavogtų.

Sėkmės istorija gali pralaužti mąstymo inerciją. Kai žmonės pamato, kad nieko baisaus neatsitiko, o priešingai, kažkas padaryta, veikia, niekur nedingo, neišnyko, pradėjo veikti geriau, darbo sąnaudos sumažėjo, potvynių nėra, tada atsikrato minėtos inercijos.

Didžiausia problema mūsų „Inguletso“ sistemoje – katastrofiška kai kurių kanalų būklė, nes dalis jų yra iš betono monolito. Todėl vandens nuostoliai siekia iki 50 proc.! Tai ne tik ekonomiškai nenaudinga, bet ir gerokai apsemia teritoriją“.

Ekologinių pasėlių drėkinimas

Įmonių grupė „Arnica“, veikianti Poltavos srityje, žinoma už Ukrainos ribų dėl dėmesio ekologinei gamybai.

„Mūsų aptarnaujamas plotas 2 322 ha, – sako Oleg‘as Vorona, VNO „Kvitneve dzherelo“ vadovas. – Yra siurblinė ir melioracijos tinklas. Jis yra regioninio vandens išteklių biuro balanse. Jų perdavimas – laiko klausimas. Nesakau, kad procesas lengvas.

Kaip VNO dalis, mes dalyvaujame laistymo įrangos įsigijimo paramos programoje (tikimės gauti 7 mašinas, finansavimo intensyvumas sudaro 90 proc. Parama teikiama pagal Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerijos programą „USAID AGRO“).

„Arnica“ įmonių grupės dirbamas plotas siekia 20 000 ha, laistoma iki 3 000 hektarų. Planuojame didinti drėkinamus plotus. Bet viskas daroma palaipsniui, tai didelės investicijos. Ekologinės gamybos drėkinimo ypatumas yra tas, kad būtina atlikti vandens analizę, tirti pesticidų kiekį ir kt., kas draudžiama ekologinėje gamyboje.

Pernai kritulių iškrito užtektinai. Tad tie, kurie nelaisto, tyčiojosi, sakydami, kad investuojame milijonus, o derlius ne ką didesnis. Bet šie metai kitokie, sausringi. Tai iš esmės keičia situaciją“.

***

Akivaizdu, kad reikšmingas VNO skaičiaus padidėjimas teigiama linkme pakeis melioracijos ir ypač drėkinimo vaizdą Ukrainoje. Tam sukurtos teisinės prielaidos. Dar reikia įveikti mąstymo inerciją.