Berlynas. Pasaulinėse rinkose daugelio prekių kainos pastaruoju metu buvo smarkiai išaugusios, tai paspartino infliaciją. Tačiau šiuo metu analitikai pastebi kai kurių žaliavų kainų kritimą. Atpigo nafta, mediena, grūdai ir augaliniai aliejai. Kokios priežastys?

Augalinių aliejų kainų svyravimai kilo dėl kelių priežasčių. Saulėgrąžų aliejaus kaina iš karto pakilo Rusijai užpuolus Ukrainą, vieną didžiausią saulėgrąžų aliejaus tiekėjų pasaulyje.

Kita priežastis, kad Indonezija, didžiausia pasaulyje palmių aliejaus tiekėja, balandžio pabaigoje uždraudė savo aliejaus eksportą (palmių aliejus sudaro daugiau nei trečdalį pasaulio augalinio aliejaus rinkos), motyvuodama būtinybe sustabdyti būtiniausių prekių kainų augimą vidaus rinkoje.

Sprendimas sukėlė Indonezijos ūkininkų protestus (palmių aliejaus gamybos sektoriuje saloje dirba 17 mln. žmonių), tad gegužės 23-iąją Indonezijos prezidentas panaikino eksporto draudimą.

Be to, smarkiai išaugo rapsų aliejaus importas iš Australijos, kurios ūkininkus vilioja didelės kainos ES.

Vokietijos žemės ūkio informacijos portalo agrarheute.comduomenimis, birželio 20–21 d. Europoje naujo derliaus rapsų kainos Paryžiaus „Matif“ ateities sandorių biržoje nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius keturis mėnesius.

Pinga ir kviečiai

Vis dar nuogąstaujama dėl galinčio kilti bado skurdžiausiose pasaulio valstybėse (Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalyse), tačiau birželio 22 d. agrarheute.compranešė, kad rugsėjo naujo derliaus kviečių ateities sandoriai Europoje nuo gegužės vidurio sumažėjo 16 proc., o JAV kviečių kotiruotės Čikagoje nukrito iki žemiausio lygio per du su puse mėnesio.

Svarbiausios priežastys – tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis bus pasiektas Jungtinių Tautų globojamas susitarimas dėl Ukrainos kviečių eksporto iš užblokuoto Odesos uosto ir labai gero naujo derliaus prognozės Rusijoje.

Kviečių kainos pradėjo svyruoti birželį po derybų atidaryti Juodosios jūros eksporto koridorių Ukrainos grūdams. Jei derybos klostysis sėkmingai, kainos ir toliau kris. Priešingu atveju, anot analitikų, bus didelis kainų svyravimų lygis.

Pasaulinės kviečių rinkos pasiūla vis dėlto išlieka itin trapi, net jei kviečių derlius JAV sparčiai progresuoja. JAV rinkos dalyviai laukia USDA (JAV Žemės ūkio departamento) ataskaitų apie JAV plotus ir atsargas. Analitikai tikisi, kad šiemet bus daugiau pasėta kukurūzų ir sumažintas iki šiol apskaičiuotas sojų ir vasarinių kviečių plotas.

Naujo kviečių derliaus kainos Europos ateities sandorių rinkoje pakilo beveik 7 eurais iki 356,75 euro už toną. Kukurūzų kainos kyla 3,50 Eur iki 303,50 Eur. Naujo derliaus rapsų kainos pakilo beveik 16 eurų iki 697,25 euro už toną.

Karšti ir sausi birželio orai turėjo įtakos kukurūzams ir sojoms, nors nuo praėjusios savaitės vėsesnės sąlygos sumažino kai kuriuos rūpesčius. USDA taip pat nurodė, kad JAV nuimta 41 proc., palyginti su 25 proc. prieš savaitę, žieminių kviečių derliaus. Penkerių metų vidurkis – 35 procentai.

Taigi, akcijų kursų mažėjimą lemia ne tiek tai, kad iš tiesų gerokai padaugėjo grūdų (Ukrainos atsargų eksportas geležinkeliu per ES kas savaitę auga), kiek pasikeitę konkurso dalyvių, tarp jų ir spekuliantų, lūkesčiai.

Kitaip tariant, grūdų rinkoje, kaip ir aliejinių augalų sėklų rinkoje, tam tikru mastu bliūkšta kainų burbulas, dirbtinai išpūstas biržose dėl baimių (ar lūkesčių) dėl itin neigiamų įvykių.

Naftos kainą kėlė taip pat baimė

Nuo birželio vidurio pastebimas naftos kainų kritimas, kuris paspartėjo birželio 22 d., kai Europos „Brent“ žalios naftos kaina prekybos metu krito daugiau nei 6 proc. ir priartėjo prie 107 JAV dolerių ribos, kai birželio 14 d. buvo 125 JAV doleriai už barelį, o kovo pradžioje – net 130 JAV doleriai už barelį.

„Žalios naftos kainų mažėjimo priežastimi rinkos dalyviai vadina didėjančią nuosmukio baimę“, – rašoma Vokietijos finansinės informacijos portale finanzen.net. JAV banko „Citigroup“ ekonomistai mano, kad pasaulinės ekonomikos žlugimo tikimybė per krizę artėja prie 50 procentų, skelbia „Bloomberg“.

Klasikinis modelis, regis, kartojasi: kylančios naftos ir kitos energijos kainos lemia infliacijos šuolį (JAV ir euro zonoje ji viršijo 8 proc.), verčia pirmaujančių šalių centrinius bankus smarkiai sugriežtinti savo pinigų politiką (JAV Federalinis rezervų bankas birželio 15 d. pirmą kartą per beveik tris dešimtmečius bazinę palūkanų normą pakėlė 0,75 procentinio punkto), pinigų skolinimosi didėjimas lemia ekonomikos sulėtėjimą ir net nuosmukį, todėl sumažėjus pasaulinei energijos paklausai ir kainoms, jie krenta.

Pasaulio ekonomikos istorijoje taip nutiko ne kartą. Be to, didėjanti recesijos grėsmė verčia akcijų spekuliantus, pakėlusius kainas, apsisukti ir pradėti mažinti, kaip buvo 2020 m. pavasarį, kai naftos rinka tam tikru momentu net buvo absurdiška.

Rusijai, savo ruožtu, visa tai gali atnešti labai didelių finansinių nuostolių, nes Vakarų sankcijų akivaizdoje ir ateityje įvedus embargą rusiškai naftai ES, ji turi būti parduota Indijai, Kinijai ir kitoms valstybėms su didele nuolaida. Be to, mažėjančios naftos kainos dažniausiai lemia pigesnių gamtinių dujų kainą.

Kainos mažėja pasaulinėje medienos rinkoje dėl paskolų. Vokietijos laikraštis „Süddeutsche Zeitung“ paskaičiavo, kad, palyginti su kovo mėnesiu, kubinis metras medienos biržoje atpigo daugiau nei 60 procentų.

2020 metų pavasarį, prasidėjus pandemijai ir sutrikus tiekimo grandinėms, primena leidinys, medienos kainos tapo vienu iš pagrindinių infliaciją skatinančių veiksnių. Dabar tiesiogine ryžtingos kovos su infliacija pasekme tapo pabrangusios vartojimo paskolos (su kuriomis dažniausiai perkami baldai) ir ypač būsto paskolos.

Apibendrinant, šaltinių teigimu, prasidėjęs kai kurių maisto produktų, statybinių medžiagų ir energijos išteklių kainų mažėjimas suteikia Vakarų šalims vilčių, kad infliacija lėtės. Rusijai šios tendencijos greičiausiai sumažins eksporto pajamas.