Vilnius. Nuotaikos Čikagos biržoje šiek tiek pagerėjo, tačiau Europos maisto žaliavų rinkoje išlieka slogu. Kviečių kaina MATIF biržoje mažėja jau kelias savaites iš eilės, o situaciją dar labiau apsunkina euro bei JAV dolerio kursas, kuris praėjusią savaitę buvo pasiekęs seniai menamas aukštumas.

Kviečių rinkoje, deja, tęsiasi štilis ir jokių pozityvių naujienų nesulaukiama. Rinkos dalyviai vis dar bandė įvertinti didesnius kviečių pasėlius JAV ir nujaučia artėjant dar vieną derlingą sezoną.

Antroje praėjusios savaitės pusėje kviečių kainos nežymiai šoktelėjo aukštyn, tačiau tai veikiausiai išprovokavo techninės priežastys. Esant žemoms kainoms atsiranda vis daugiau pirkėjų, kuriems kaina atrodo patraukli, todėl aktyviau perkama žaliava biržoje pabrangsta.

Per savaitę kovo mėnesio kviečių kontrakto kaina MATIF biržoje mažėjo -2,00 Eur/t iki 155,25 Eur/t, gegužės mėnesio kontrakto kaina mažėjo -2,75 Eur/t iki 158,25 Eur/t. Čikagos biržoje kovo mėnesio pristatymo kviečių kaina per savaitę didėjo +0,5 proc. iki 422,75 USd/bu (156,3 USD/t).

Pastaruoju metu kviečių rinkoje daugiausia dėmesio sulaukia eksporto duomenys - visame pasaulyje kviečių derliai jau yra nuimti, todėl svarbu, kaip pasiskirstys žaliavos kiekiai tarp eksportuojančių ir importuojančių šalių.

Kviečių eksporto lyderės

Šio sezono absoliuti eksporto lyderė yra Rusija, kuri šiemet eksporto apimtis padidino net +35 proc., o išgabentas žaliavos kiekis kol kas siekia 23 mln. tonų. Remiantis JAV Žemės ūkio departamento (USDA) ir kitų agentūrų prognozėmis, kviečių eksporto kiekis iš šios šalies per sezoną turėtų pasiekti 35-36 mln. tonų.

Artimiausia konkurentė - JAV, iš kurios šį sezoną turėtų būti eksportuota 27 mln. tonų kviečių. Vos prieš du sezonus Rusijos eksporto kiekis siekė „tik" 26 mln. tonų, tačiau su tokiu kiekiu tuomet dar nepavykdavo užtikrintai diktuoti sąlygų rinkoje.

Dėl Rusijos dominavimo kenčia ir ES kviečių eksportuotojai: USDA prognozuoja, jog šio regiono kviečių eksportas mažės -5,3 proc. - iki 27 mln. tonų. Kol kas atsilikimas nuo pernykščio sezono ES siekia net -20 proc., todėl dar teks pasistengti, jog būtų pasiektas USDA prognozuojamas įvertis.

Šioje sudėtingoje ES kviečių eksporto rinkos situacijoje Lietuvos kviečių eksportuotojai tinkamai atlieka darbą ir padeda šaliai išsilaikyti tarp lyderių. Remiantis naujienų agentūros „Bloomberg" ir Europos Komisijos duomenimis, šį sezoną Lietuva užima net trečią vietą tarp didžiausių ES kviečių eksportuotojų. Gerokai daugiau žaliavos eksportavo tik Prancūzija ir Rumunija, tuo tarpu iškart už Lietuvos rikiuojasi Latvija, Vokietija, Lenkija ir kitos šalys.

Muitinių duomenimis, per pirmąjį sezono pusmetį iš Lietuvos buvo eksportuota 1,4 mln. tonų kviečių, o pernai tuo pačiu metu šis kiekis siekė 0,8 mln. tonų. Tai yra puikus pasiekimas Lietuvai ir Latvijai, mat šių dviejų šalių suminis kviečių derlius sudaro vos 5 proc. viso regiono derliaus.

Skelbiama, jog visų trijų Baltijos šalių eksporto rinka ES per metus padidėjo nuo 6,5 iki 25 proc., tuo tarpu jungtinė Vokietijos, Lenkijos ir Rumunijos dalis sumažėjo nuo 61 iki 37 proc. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog Baltijos šalys aktyviai pardavinėjo žaliavą pirmąjį sezono pusmetį, o Vokietijos ir Lenkijos ūkininkai bei eksportuotojai galbūt laukia aukštesnių kainų, taip pat prisidėjo problemos ir dėl žaliavos kokybės.

Tikėtina, jog antrąjį sezono pusmetį Baltijos šalys patirs didesnę konkurenciją iš minėtų šalių, todėl tokį pranašumą išlaikyti bus sunku.

Aliejinių augalų rinka

Rapsų vasario mėnesio kontrakto kaina per savaitę mažėjo -7,25 Eur/t - iki 345,50 Eur/t. Artimiausias vasario mėnesio kontraktas jau artėja prie galiojimo pabaigos, tad rinką tiksliau ima atspindėti jau vėlesnis gegužės mėnesio kontraktas, kurio kaina penktadienį siekė 349,25 Eur/t.

Panašu, jog labiausiai rapsų kainai MATIF biržoje pastaruoju metu pakenkė euro ir JAV dolerio kursas: pavertus Europos biržos rapsų kainą JAV doleriais jokio ženklaus kritimo nėra. Taigi darytina išvada, jog vien dėl valiutų kursų pokyčių kaina eurais ženkliai nuriedėjo žemyn.

Žinoma, fundamentali situacija rapsų kainoms Europoje nėra gera dėl pakankamai gero praėjusio sezono ir palankių dabartinių orų pasėliams, tačiau vargu, ar dėl to kainos biržoje galėjo tiek sumažėti.

Europos Komisijoje praėjusią savaitę įvyko svarbus balsavimas, kurio metu priimtas sprendimas inicijuoti palmių aliejaus draudimą naudoti ES biokuro gamyboje. Tai sukėlė Malaizijos ir Indonezijos nepasitenkinimą, kurios užaugina 85 proc. šios žaliavos.

Sprendimas inicijuoti palmių aliejaus atsisakymą buvo nulemtas gamtosauginių reikalavimų ir kertamų miškų minėtose šalyse. Šiam sprendimui priimti dar reiks ir tolimesnių balsavimų, tačiau ši iniciatyva turėtų įsigalioti 2021 metais. Ilgesniu laikotarpiu palmių aliejų turėtų pakeisti kita biokurui gaminti tinkama žaliava kaip, pavyzdžiui, rapsai, o tai padidintų jų paklausą ir kainas.

Sojų pupelių kaina (pristatymas kovą) per savaitę Čikagos biržoje didėjo +1,7 proc. - iki 977,25 USd/bu (357,5 USD/t). Sojų rinkoje lyginant su kitomis aliejinėmis žaliavomis optimizmo šiek tiek daugiau. Nepaisant nuviliančių savaitinių sojų pupelių eksporto rezultatų iš JAV, ši žaliava brango dėl kritulių trūkumo Argentinoje ir vėluojančio derliaus nuėmimo Brazilijoje.

Parengta pagal AB „Litagra" pranešimą