Ryga. Ūkininkaujant pirmiausia reikia galvoti apie dirvožemį ir stengtis naudoti visas priemones jam turtinti. Šioje srityje sukaupta patirtimi dalijasi dviejų pažangių Latvijos augalininkystės ūkių „Tand Ukri“ ir „Krastmali“ agronomai.

Abu specialistai tvirtina, kad pirmiausia reikia pakeisti mąstymą ir drąsiai atsisakyti to, kas būdavo daroma metų metais, nors tai tikrai nėra lengva. Savo patirtį ūkių agronomai atskleidė nuotoliniame seminare, organizuotame vykdant tarptautinį projektą „Best4Soil“.

Vienas stambiausių Latvijos ūkių „Tand Ukri“ įsikūręs šalies pietvakariuose Aucės savivaldybėje ir dirba 4 600 ha žemės. Žieminiai kviečiai užima 2 000 ha, žieminiai rapsai ir pupos – po 1 000 ha. Likusiuose 600 ha auginamos žolės sėklai ir biomasės gamybai, taip pat vasariniai tarpiniai pasėliai sėkloms.

Ūkio „Tand Ukri“ agronomas Andris Sobitovs dėsto sėjomainos tvarką: po žieminių kviečių sėjami žieminiai rapsai, tada vėl žieminiai kviečiai ir tais pačiais metais po jų nuėmimo – tarpiniai pasėliai. Kitą pavasarį pasėjamos pupos.

„Mūsų nuomone, tai yra pakankamai subalansuota sėjomaina, užtikrinanti sveiką dirvožemį ir pelningumą. Tačiau ji nėra ideali, toliau ieškoma, kokiais augalais galima ją papildyti. Idealu, kad tai būtų vasariniai komerciniai augalai, po kurių rudenį būtų galima pasėti tarpinius pasėlius“, – sako A. Sobitovs.

Ūkyje taikomos tiksliosios žemdirbystės technologijos, mineralinės trąšos keičiamos organinėmis, dirvožemio biologinis aktyvumas didinamas naudojant kompostą. Minimalizuojamas žemės dirbimų skaičius, o dirvos suspaudimas mažinamas naudojant CTF (Controlled Traffic farming) – kontroliuojamą technikos judėjimą laukuose.

Kai teisingai suformuluoji klausimą, netrukus randi atsakymą

„Tikslusis ūkininkavimas tapo toks įprastas, kad be jo tokio dydžio ūkio valdymas jau sunkiai įsivaizduojamas. Pirmas žingsnis toje srityje žengtas prieš 10 metų – nuspręsta skaitmenizuoti dirvožemių tyrimų rezultatus. Tada buvo galima pradėti taikyti tikslųjį tręšimą kiekvienam sklypui“, – pradžią prisimena A. Sobitovs.

Per 8 metus (nuo 2011 iki 2019 m.) dirvožemyje normalizavosi fosforo kiekis. Naudojant azoto jutiklius preciziškai tręšiama azoto trąšomis – taip taupomos trąšos, mažinama paviršinio ir gruntinio vandens tarša.

Mineralinių trąšų pakeitimas organinėmis tapo tręšimo pagrindu. Organinės trąšos įterpiamos dirvožemiui palankiausiu būdu. Iš pradžių tai buvo paukščių mėšlas, kurį pirko iš pramoninio paukštyno, ir paprastai tręšdavo prieš pat žieminių rapsų sėją. Tačiau perėję prie minimalaus žemės dirbimo, susidūrė su problema – kaip įterpti organines trąšas.

„Dažniausiai gyvenime pakanka tik teisingai suformuluoti klausimą, ir netrukus randi atsakymą. Nusprendėme kompostuoti paukščių mėšlą. Kompostavimo metu lengvai tirpios ir lakios organinės medžiagos transformuojamos į labiau stabilius organinius junginius. Amoniakinio azoto kiekis sumažinamas iki minimalaus.

Be to, kompostas neturi nemalonaus aštraus kvapo, todėl užtenka jį tik sekliai įterpti sėjos metu. Pradėjome vis labiau vertinti kompostą dėl jo mikrobiologinės vertės didinant dirvožemio derlingumą“, – sako ūkio agronomas.

Yra ir kitų metodų, kurie padidina dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą – tarkime, komposto ištraukos. Šiuo metu tai yra idėja, kuri įgyvendinama eksperimentuose: siekiama suprasti, ar ši technologija gali būti taikoma ūkyje. Tai atvertų naujų galimybių, nes mikrobiologiniais preparatais būtų galima tręšti dažniau ir didesnius plotus.

Prieš 9 metus šalia tradicinės kombinuotos diskinės sėjamosios pradėta sėti su min-till sėjamąja Clydon, pastaruosius trejus metus naudojama tiesioginės sėjos sėjamoji. Taip palaipsniui pereita nuo arimo iki minimalaus žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos. Pasak agronomo, iš pradžių buvo siekiama tik sumažinti išlaidas, o dabar matomas tos technologijos teigiamas poveikis dirvožemiui, nes organinių medžiagų degradacija, sukelta intensyvaus žemės dirbimo, sumažinama iki minimumo.

Kontroliuojamas judėjimas laukuose prasideda nuo tinkamai parinktų žemės dirbimo padargų pločių. Būtina taip organizuoti jų judėjimą lauke, kad visada būtų važiuojama tomis pačiomis vėžėmis. Taip likusiame plote susidaro natūrali dirvožemio struktūra, kurios traktoriaus ratai neliečia daug metų.

Pradėjus ūkyje auginti tarpinius augalus, teko išmokti daug pamokų. Pirmą sezoną kaip tarpiniai pasėliai buvo pasėti rugiai, tačiau kitais metais buvo daug problemų su išlikusiais rugiais, o ir jų biomasės nebuvo labai didelė. Susidomėta tarpinių augalų mišiniais iš avižų, grikių, vikių, saulėgrąžų, kukurūzų, facelijų, linų, šakninių ridikų, kurie maišyti skirtingomis proporcijomis ir sėti skirtingu metu.

Paaiškėjo, kad tarpinių pasėlių užauginama žalioji masė labai priklauso ir nuo sėjos laiko, ir nuo pirmųjų stiprių šalnų datos. Tarkime, atliktuose nedideliuose bandymuose neblogus rezultatus parodė saulėgrąžos, kukurūzai ir facelijos, tačiau tais metais pirmosios šalnos prasidėjo neįprastai anksti (rugsėjo 23 d.), todėl dauguma tarpinių pasėlių augalų žuvo anksčiau laiko, išliko tik avižos. Tačiau jas užpuolė rūdys, žalių lapų faktiškai neliko ir lauko vaizdas netenkino.

Pernai tarpinių pasėlių mišinys buvo kiek kitoks ir pasėtas šiek tiek vėliau (rugpjūčio 13–28 d.). Pasimokius iš ankstesnių metų, buvo pasirinktas didesnis kiekis vasarinių avižų (45–65 proc.), ir laukas atrodė puikiai.

„Dabar žinome, kad tinkamai parinkus augalus, nereikia sėti per anksti. Galbūt kitoje Latvijos dalyje, 200 km į šiaurę, reikėtų parinkti kitus sėjos terminus, o 200 km į pietus ūkininkai turi didesnes galimybes auginti šiltesnių kraštų augalus, pavyzdžiui, kukurūzus ir saulėgrąžas“, – mano „Tand Ukri“ agronomas Andris Sobitovs.

Nutarė skirti ne daugiau kaip 30 eurų hektarui

Agronomas Martins Flaksis kartu su tėvu ūkininkauja „Krastmali“ ūkyje, dirbančiame 560 ha. Ūkis įsikūręs Baltijos jūros pakrantės regione, šalia Durbės miesto, netoli Liepojos.

Daugiausia auginama žieminių kviečių, o žieminiai rapsai užima palyginti nedidelį plotą. Taip pat ūkis augina žirnius, įvairias žoles, dobilus, facelijas. Sėklai augina šiek tiek kmynų. Ūkis užsiima ir tarpinių pasėlių auginimui sėklai. M. Flaksis vadovauja savo įkurtai įmonei, pardavinėjančiai tarpiniams pasėliams skirtas sėklas.

„Kodėl nusprendžiau auginti tarpinius pasėlius? Domino su dirvožemio gyvybingumu, biologine veikla ir struktūra susiję dalykai. Vienas iš tikslų buvo sustabdyti maisto medžiagų išsiplovimą iš dirvožemio.

Tarpiniai pasėliai buvo tarsi viso mąstymo pakeitimas, susijęs su minimaliu žemės dirbimu ir technikos judėjimo laukuose kontrole“, – aiškina M. Flaksis. Tarpiniai augalai pasirinkti ir dėl mikorizės skatinimo, sliekų gausinimo.

Pernai vėjuotą pavasarį kaimynų laukuose buvo galima matyti vėjo erozijos padarinius, kurie šiaip Latvijai nėra labai būdingi, tačiau „Krastmali“ ūkio laukų vėjas nebepustė.

„Tiesiog reikia visiškai pakeisti savo supratimą apie žemės dirbimą. Vis galvodavau, kad minimalus žemės dirbimas ir tarpiniai pasėliai tinka Vokietijoje, Danijoje, bet ne Latvijoje, kuri yra gerokai šiauriau.

2015 ir 2016 m. auginau tarpinius pasėlius ir padariau tyrimus. Nustatyta 28 t/ha žaliosios masės, sausųjų medžiagų kiekis buvo beveik 5 t/ha. Fosforo nebuvo daug, apie 14 kg/ha, tačiau kalio kiekis buvo net 118 kg/ha“, – nustebinusiais tyrimų rezultatais pasidalijo M. Flaksis.

Tiesa, tai buvo vienas brangesnių tarpinių augalų mišinių, tačiau yra paprastesnių, pigių, mažos sėjos normos mišinių, kuriais agronomas pradėjo domėtis.

Vieno tokio mišinio (aliejinių ridikų 6 kg/ha, vikių 2 kg/ha ir grikių 2 kg/ha) tyrimai parodė, kad vien stambios šaknys sukaupia beveik 1 t/ha sausųjų medžiagų, tačiau dar yra daugybė smulkių šaknų, tad bendras sausųjų medžiagų kiekis gerokai didesnis. Be to, nustatyta, kad 1 ha buvo sukaupta 40–55 kg kalio.

„Supratau, kad tarpiniai pasėliai neturi būti per brangūs, nes priešingu atveju jų niekas neaugins. Užsibrėžiau tikslą, kad tarpinių pasėlių sėkla hektarui turi kainuoti ne daugiau kaip 30 eurų“, – tokį tikslą išsikėlė M. Flaksis.

Dar vienas svarbus dalykas – kad nekiltų problemų po tarpinių auginamų augalų pasėliuose: nesinori matyti tarpinių augalų kaip piktžolių kitų metų pasėlyje. Todėl tarpiniams reikia rinktis tik vienamečius augalus, kurie žiemą nušąla. Taip pat tokius, kuriuos esant nepageidaujamai situacijai būtų galima lengvai sunaikinti herbicidais.

Sėklas išberia prieš derliaus nuėmimą

Svarbu ir sėjos laikas. Pasak M. Flaksio, egzistuoja stipri koreliacija: kuo anksčiu pasėsi, tuo stipresnį pasėlį turėsi. Per javapjūtę nėra kada sėti, nes visas dėmesys skiriamas derliui nuimti.

Tad ūkyje nuspręsta taikyti naują metodą: išbarstyti tarpinių augalų sėklas trąšų barstykle prieš derliaus nuėmimą, kai yra šiek tiek laisvesnio laiko. Naudojama trąšų barstomoji Amazone ZA-TS, ji lengvai paskleidžia sėklas 24 m pločiu. Pirmais metais išbarstyta 10 kg vikių ir 10 kg aliejinių ridikų sėklos hektarui.

„Ne visų augalų sėklos lengvai skrieja palyginti dideliais atstumais, todėl kai kurie ūkininkai šiam darbui susikonstruoja specialius sėklos barstytuvus, – pastebi M. Flaksis. – Geriausia tarpinių pasėlių augalų sėklas paskleisti likus 5 dienoms iki pagrindinių augalų derliaus nuėmimo, galima ir likus 2 savaitėms. Bet štai prieš mėnesį jau būtų per anksti, galima prisidaryti problemų.“

Net ir sausą 2018 m. rudenį taip pasėti tarpiniai pasėliai gerai sudygo, vos tik gavo lietaus rugsėjo viduryje, nes iki tol sėklos gulėjo po šiaudais. Lapkričio viduryje laukas jau gražiai žaliavo.

Pastaruoju metu ūkyje eksperimentuojama ir su baltaisiais dobilais: 3 kg/ha baltųjų dobilų sėklos įsėjo į miežius ir vasarinius kviečius. Kai dobilai jau gerai įsitvirtino, jie buvo nupurkšti glifosatais, o po dviejų savaičių, rugsėjo 23 d. min-till sėjamąja pasėti žieminiai kviečiai (250 kg sėklos norma + 200 kg/ha NPK). Sėjai sunaudota 4–5 l/ha kuro, o dobilų sėkla kainavo 18 eurų/ha.

„Tai tikrai pigus variantas, nes bet kuris žemės dirbimas kainuotų brangiau“, – patikina agronomas Martins Flaksis ir priduria nežadantis sustoti eksperimentuoti dar geresnių ir pigesnių tarpinių pasėlių variantų paieškose.

MŪ inf.