Oslas / Paryžius. Dėl šiltėjančio klimato vynuogynai vis dažniau įkurdinami regionuose, kurie anksčiau laikyti nepalankiais dėl vėsių orų. Šalyse, garsėjančiose vyndaryste, nuogąstaujama, kad karštos ir sausos vasaros keis tradicinių vynų skonį.

Klimato kaita stumia vynuogynus link Šiaurės ir Pietų ašigalių. Pasak amerikiečių klimatologo dr. Gregʼo Jonesʼo (Grego Džonso), kuris augina vynuogynes ir gamina vyną, tendencija aiški – vėsaus klimato ribos pasikeitė. Šiaurės pusrutulyje jos pasislinko į šiaurę, Pietų – į pietus, rašoma www.bbc.com. 

Tai, kad vynuogynai bujoja ten, kur sunku juos įsivaizduoti, patvirtina norvego Bjørnʼo Bergumʼo (Bjorno Bergumo) ūkis, įsikūręs 61 laipsniu į šiaurę nuo pusiaujo, toli už 30–50 laipsnių platumos, kuri tradiciškai laikoma optimalia vynui gaminti.

Jis neslepia, kad reikia labai stengtis, atsiduoti ir dirbti, norint puoselėti vynuogynus atšiauriomis sąlygomis. Prie Sognės fjordo vynuogės noksta ant šlaitų priešais snieguotus kalnus.

Nors Bjørnʼas Bergumʼas nerimauja dėl klimato kaitos, prisipažįsta, kad būtent dėl šių pokyčių šiaurinėse šalyse jau įmanoma užsiimti vyndaryste. Ūkininkas augina įvairių rūšių vynuoges, kad sukurtų mišinį, pasižymintį atogrąžų natomis ir minerališkumu, kuris, jo teigimu, atsiranda dėl molingo dirvožemio. 

Slaptas ingredientas – ypatinga šviesa toli šiaurėje. Pasak augintojo, jo vietovės privalumas – daug šviesos. Be to, saulės spinduliai iš fjordo į statų šlaitą patenka nuo atspindžių, o naktimis būna šalta. Tad uogos įgauna daug aromato, kurį vėliau galima pajusti ir ragaujant vyną.

Gurmanus nelengva įtikinti paragauti norvegiško vyno, nes šalis neturi senų vyndarystės tradicijų. Aukso medalius Norvegijos vyno konkursuose iškovojęs ūkininkas siekia tarptautinio pripažinimo, bet mano, kad turi šansą laimėti tik tuo atveju, jei teisėjai ragaus aklai.

Anot vynininko, jei teisėjai žinotų, kad vynas norvegiškas, greičiausiai atsisakytų ragauti. Pelnytą įvertinimą galima gauti, jei vyksta akla degustacija.

Kaip rašoma www.bbc.com, ši ūkio šaka sparčiai populiarėja Norvegijoje. Šiuo metu prie Sognės fjordo 20 km spinduliu įsikūrę penki augintojai, kurių bendras vynmedžių skaičius siekia 20 tūkstančių. Ūkininkai planuoja, kad po 5–10 metų vynuogynų plotai dar labiau išsiplės.

Nors klimato kaita suteikė galimybę užsiimti vyndaryste iki šiol nepalankiose teritorijose, su rimtais iššūkiais susiduria visame pasaulyje dėl vyno gamybos žinomi regionai. Dr. Gregʼas Jonesʼas išanalizavo 25 populiariausių vietų, auginančių vynuoges, ilgalaikius istorinius temperatūros duomenis. Jis pastebėjo tendenciją, kad vasaros vis labiau kaista, o šaltų žiemų, kokios buvo anksčiau, nebebūna. 

Prancūzijos Bordo regione įsikūrusi vynuogyno savininkė Sally Evans (Saly Evans) teigia, kad augintojus labiausiai gąsdina nenuspėjamos pavasarinės šalnos. Jos teigimu, prieš 20 ar 30 metų tokių gamtos reiškinių nebuvo, bet per pastaruosius penkerius metus kiekvieną pavasarį pasitaiko trys šalnų periodai.

Pasaulio klimato kaitos skonį galima pajausti vyno taurėje. Sally Evans pasakoja, kad esant aukštesnei oro temperatūrai, nokstantys vaisiai ir vynuogės sukaupia daugiau cukraus, o fermentuojant susidaro daugiau alkoholio.

Anot jos, per pastaruosius 30 metų alkoholio kiekis vyne padidėjo dviem laipsniais. Saulė ir šiluma taip pat veikia vyno rūgštingumą.

Šiltuosiuose vyndarystės regionuose ūkininkai priversti prisitaikyti prie klimato permainų. Jie išbando naujas vynuogių veisles, kurios atsparios karščiams, vėliau geni medelius ir formuoja lapų vainiką taip, kad vynuogės būtų apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. 

Tikėtina, kad vartotojams ir gamintojams ateityje teks susitaikyti su tuo, kad kai kurie žinomi vynai turės kitokias savybes. Tai nebūtinai bus prastesnės kokybės produktai, tačiau skonis bus ne toks, koks dabar.