Kaunas. Karas Ukrainoje ir situacijos netikrumas neabejotinai prisidės prie žemės ūkio žaliavų kainų augimo ir produkcijos brangimo visoje Europoje. Užsienio žiniasklaida atkreipia dėmesį į karo Ukrainoje galimas pasekmes Europos agrariniam sektoriui, maisto pramonei bei vartotojams.

Tranzitas

Karo veiksmai Ukrainoje neigiamai paveiks prekių ir žaliavų gabenimą tranzitu per šią šalį. Visų pirma problemų gali kilti dėl maisto pakuočių ir jų komponentų, žaliavų ir trąšų tiekimo iš Kinijos ir kitų Azijos šalių. Perdirbėjams gali tekti ieškoti naujų tiekėjų ar kitų tranzito kelių.

Dujos ir degalai

Vokietijos reakcija į karo veiksmus ir dujotiekio „Nord Stream 2“ stabdymas daro įtaką dujų brangimui Europoje. Rusija pagrasino, kad už 1000 kub. m europiečiams greitai teksią mokėti po 2000 dolerių (kainos jau šoktelėjo iki 1600 JAV dolerių), vadinasi, brangs degalai ir trąšos.

Bet ne vien tai. Sumažėjęs naftos produktų ir dujų prieinamumas sulėtins bei sumažins maisto gamybą, sutriks tiekimo grandinės, ypač tuose sektoriuose, kur būtina užtikrinti trumpo galiojimo termino pagamintos produkcijos saugojimą. Neigiamas pasekmes pajus vartotojai.

Darbo jėga

Lenkijos žemės ūkio sektorius svarsto, kaip karas paveiks darbo jėgos situaciją. Šalies žemės ūkyje, visų pirma sodininkystėje, dirba daug ukrainiečių. Didelis pabėgėlių srautas gali sukelti darbo jėgos perteklių, ir priešingai – uždarytos sienos, visuotinė mobilizacija Ukrainoje gali gerokai apriboti ukrainiečių atvykimą ir įdarbinimą Lenkijos ūkiuose.

Manoma, kad į Lenkiją gali plūstelėti nuo 1 iki 3 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Lenkijos darbo rinkoje 2021 m. pateikta 1,63 mln. darbo prašymų. Šalis pajėgi per 6 mėn. priimti 0,5 mln. darbininkų ir įdarbinti dar 200 tūkst. per vėlesnį etapą.

Grūdai

Ukraina – ketvirta grūdų eksportuotoja pasaulyje ir dengia 12 proc. pasaulio kviečių paklausos. JAV, Argentinos ir Australijos galimybės pasiūlyti eksportui reikiamus kviečių kiekius ribotos, todėl Ukrainos eksporto mažėjimas gali sukelti didelių svyravimų rinkose.

Ukraina yra ir viena didžiausių pasaulio kukurūzų eksportuotojų, jai tenka reikšminga dalis saulėgrąžų aliejaus, saulėgrąžų rupinių ir rapsų rinkos.

Dėl karo labiausiai gali brangti javai ir aliejiniai augalai. Tačiau kainų augimo mastai priklausys nuo to, kaip klostysis karas ir kokios sankcijos bus taikomos.

Pirma rinkos reakcija

Europoje kviečių kainos jau pasiekė rekordines aukštumas. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, kviečių kaina prekyvietėje „Euronext“ pasiekė 344 eurus už toną.

Gyvulininkystė

Grūdai ir aliejiniai augalai yra pašarinės žaliavos, todėl augalinės kilmės produktų kainų augimas paskatins gyvulinės kilmės produkcijos brangimą.

Uostų blokada

Juodosios jūros uostų blokada gali reikšti prekybos apimčių sumažėjimą. Kai kuriais duomenimis, prekybos laivų judėjimas Azovo jūroje sustojo. Administracinius ribojimus gali taikyti ir Rusija. Rusija – didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, kartu su Ukraina joms tenka 30 proc. eksporto, todėl bet kurios iš jų eksporto ribojimas lems kainų augimą grūdų rinkose.

Trąšų rinka

Tikėtina, kad karas dar labiau padidins trąšų kainas. Eksporto sutrikimai ir Europos sankcijos gerokai sumažins pasiūlą. Prancūzijos žemės ūkio agentūros „FranceAgri“ duomenimis, Rusijai tenka 13 proc. pasaulio trąšų pusgaminių ir 16 proc. prekybai paruoštų trąšų prekybos.

Visų pirma su didžiulėmis problemomis gali susidurti Brazilija, kuriai tenka beveik 60 proc. Rusijos amonio salietros eksporto. Rusija atsakinga net už 40 proc. pasaulio amonio nitrato eksporto (nemaža jo dalis tenka ir Europai).

Rusija taip pat svarbi fosforo trąšų tiekėja – jos dalis pasaulio prekyboje sudaro apie 17 procentų.

Taip pat rimtų grėsmių kyla kalio (kalio karbonato) tiekimui. Čia Rusija, kaip ir Baltarusija, atsakinga už maždaug 20 proc. pasaulinė prekybos. „FranceAgirmer“ prognozuoja, kad karas gali paskatinti naują trąšų kainų augimo spiralę.

Jei krizė paūmėtų, tai paveiktų ir logistikos srautus. Tikėtina, kad pailgės pristatymo laikas, tranzito aplinkkeliai ir sparčiai augs jūrų krovinių, draudimo išlaidos.

Maisto kainos

Žaliavų kainų augimas kels maisto kainas, o tai turės įtakos infliacijai. Pasaulinės maisto kainos, remiantis FAO indeksu, sausį buvo beveik rekordinės, o vasarį gali sumušti rekordą. Didelės pasaulinės kainos taip pat atsilieps maisto kainoms šalių vidaus rinkose.

Lietuvos ir Ukrainos prekyba

Ukraina 2020 m. buvo 11-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 3,1 proc. (897 mln. Eur) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 64 proc. Lietuvos prekių eksporto į Ukrainą sudarė lietuviškos kilmės prekės.

Lietuviškos kilmės prekių į Ukrainą eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė mineralinis kuras – 59 proc. arba 343 mln. Eur, trąšos – 13 proc. arba 77 mln. Eur, plastikai ir jų dirbiniai – 9,7 proc. arba 56 mln. Eur, mašinos ir mechaniniai įrenginiai – 3 proc. arba 17 mln. Eur, popierius ir kartonas – 1,5 proc. arba 8,5 mln. eurų.

Ukraina buvo 22-a Lietuvos prekių importo rinka ir jai teko 1 proc. (296 mln. Eur) viso Lietuvos prekių importo. Iš Ukrainos 2020 m. daugiausia importuota medienos ir medienos dirbinių; medžio anglių – 12 proc. arba 37 mln. Eur, javų – 11 proc. arba 33 mln. Eur, gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejų, vaško – 7,7 proc. arba 23 mln. Eur, geležies ir plieno (juodųjų metalų) – 6,7 proc. arba 20 mln. eurų.