Briuselis. Įvairių Europos šalių ūkininkai dėl koronaviruso pandemijos susidūrė su sezoninės darbo jėgos trūkumu. Nematydamos kitos išeities, kai kurios valstybės jau ėmė įsileisti užsienio migrantus. 

Susidūrusios su pandemijos sukeltomis problemomis šalys pripažįsta, kad būtent žemės ūkis yra tas sektorius, kuris padės palaikyti ekonomikos stabilumą. Agrarinis sektorius turi strateginę reikšmę šalių apsirūpinimui maistu. Europos Parlamento tyrimų tarnyba praėjusią savaitę įspėjo, jog dėl migrantų darbininkų trūkumo Europos parduotuvėse gali pakilti kainos, be kita ko, šviežių maisto produktų.

Todėl, siekiant palaikyti žemės ūkio stabilumą, šalyse galiojančio karantino taisyklėse daromos išimtys. Visų pirma tai susiję su sezoniniais darbuotojais.

„Deutsche Welle“ duomenimis, Vokietijos ūkiams trūksta 300 tūkst. žmonių. Todėl šalis sušvelnino sienos kirtimo apribojimus, kad galėtų atvykti Rumunijos piliečiai. Pavyzdžiui, balandžio 9 dieną Klužo-Napokos miesto oro uoste Rumunijos šiaurės-vakaruose susirinko apie 2 tūkst. sezoninių darbininkų, norinčių išvykti į Vokietiją.

Italijos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šios šalies žemės ūkio sektoriuje kasmet paprastai įdarbinama apie 350 tūkst. sezoninių darbininkų iš užsienio, tačiau šiemet dėl koronaviruso krizės trūksta maždaug 250–270 tūkst. žmonių.

Tokia padėtis kelia didelių sunkumų daugeliui žemės ūkio bendrovių, pabrėžė didžiausia Italijos žemės ūkio profsąjunga „Coldiretti“ ir pažymėjo, jog kai kurių daržovių ir vaisių rinkimo sezonas Italijoje jau prasidėjo. „Būtina skubiai ką nors padaryti, nes jau turi būti renkamas braškių, šparagų, artišokų ir šiltnamiuose auginamų vaisių ir daržovių, tokių kaip melionai, pomidorai ir paprikos, derlius“, – pareiškė profsąjunga.

Netrukus, pasak „Coldiretti“, sunoks ir kiti vaisiai, kaip antai vyšnios, abrikosai ir slyvos. Profsąjunga įspėja, kad dėl gamybos krizės gali sumažėti maisto produktų pasiūla.

Kone daugiausia sezoniniu darbininkų – 110 tūkst. iš 350 tūkst. – paprastai atvykdavo iš Rumunijos, tad Roma yra pradėjusi derybas su Bukareštu dėl vadinamųjų žaliųjų koridorių, siekdama supaprastinti judėjimą tarp dviejų šalių. Savu ruožtu Italijos žemės ūkio, maisto ir miško reikalų ministrė Tereza Belanova (Teresa Bellanova) pasiūlė leidimus dirbti migrantams suteikti nereikalaujant tam būtinų dokumentų, kad būtų galima išspręsti derliaus surinkimo problemas.

Bulgarijos ūkiuose sezoniniai darbai prasideda jau gegužės mėnesį. Nepaisant į sugriežtintą pasienio režimą ir draudimą įvažiuoti ne ES piliečiams, Bulgarija leido atvykti žemės ūkio darbininkams iš Ukrainos, Moldovos ir Baltarusijos.

Be to, bulgarai ėmėsi ir kitų sprendimų, padėsiančių agrariniam sektoriui apsirūpinti sezonine darbo jėga - registruotiems šalyje bedarbiams leista neprarandant gaunamų socialinių išmokų laikinai įsidarbinti pas ūkininkus. Sutartys gali būti tiek kelioms dienoms, tiek ir visam darbo sezonui. Darbininkų ypač reikia daržininkystės, sodininkystės ūkiuose.

Manoma, kad būtent žemės ūkis dabar suteiks užimtumo ir pajamų galimybę armijai darbo netekusių žmonių iš dėl pandemijos uždarytų įmonių. Anksčiau nemažai bulgarų vykdavo dirbti į Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos ūkius. Dabar jiems siūloma įsidarbinti vietos ūkiuose.

Ispanijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministras Luisas Planas (Luis Planas) pažymi, kad šalies agrarinio sektoriaus normaliam funkcionavimui ir derliaus surinkimui reikia nuo 100 iki 150 tūkst. laikinų darbuotojų. O dabar jų galėtų būti tik 60 proc. poreikio.

Vien tik Ebro upės slėnio regione reikia 60 tūkst. sezoninių darbininkų. Aragono, Katalonijos, Mursijos ir Estremadūro regionai yra pagrindiniai kaulavaisių (vyšnių, nektarinų, persikų, abrikosų) augintojai. Pavyzdžiui, pernai vien Aragone derlių rinko apie 30 tūkst. žmonių, iš kurių net 85 proc. buvo užsieniečiai.

Huelvos provincijoje, kurioje užauginama 97 proc. ispaniškų braškių, trūksta 25 tūkst. darbininkų. Dėl apribojimų, kurie buvo įvesti dėl koronaviruso, į Ispaniją negalėjo atvykti sezoniniai darbininkai iš Maroko, kurie į šią šalį vyko kiekvienais metais. Be to, į savo gimtąsias šalis grįžo darbininkai iš Rytų Europos.

Ispanijos valdžia ėmėsi spręsti žemės ūkio aprūpinimą sezonine darbo jėga: darbo neturintiems imigrantams, kuriems baigiasi buvimo šalyje terminas, leista likti dar keliems mėnesiams ir įsidarbinti ūkiuose.

Jungtinė Karalystė gręžiasi į Europą

Siekdama gelbėti šparagų ir braškių derlių, kuris gali supūti, su darbo jėgos stygiumi susidūrusi Jungtinė Karalystė mobilizuoja studentus, bedarbius ir darbininkus iš Europos. 

Praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams po išstojimo iš Europos Sąjungos, kurį lydėjo Boriso Džonsono (Boris Johnson) vyriausybės pažadai sugriežtinti imigracijos tvarką, praėjusią savaitę Stanstedo oro uoste nusileido užsakomuoju reisu atskridęs lėktuvas su 180 žemės ūkio darbininkų iš Rumunijos. Žiniasklaida skelbia, kad tai vienas iš šešių užsakomųjų skrydžių, turinčių padėti išspręsti sezoninės darbo jėgos stygiaus JK ūkiuose problemą.  

Tradiciškai daugelis sezoninių darbininkų, rinkdavusių derlių Britanijos ūkiuose, atvykdavo iš Rytų Europos. Anksčiau tai daugiausia būdavo lenkai, dabar dažniau atvyksta darbininkai iš Rumunijos, Bulgarijos ir Ukrainos.  

Kasmet derliui surinkti reikia apie 70 tūkst. sezoninių darbininkų, iš kurių 90 proc. atvykdavo iš užsienio, teigia Britanijos žemės ūkio produktų augintojų asociacija. Tačiau po „Brexito“ iškilo klausimas, kas nuo šiol rinks derlių Jungtinėje Karalystėje.  

Kviečia ir britus dirbti ūkiuose

JK vidaus reikalų sekretorė Priti Patel dar vasarį sakė, kad sezoninius darbininkus iš ES galėtų pakeisti britai, turint galvoje, kad šalyje yra 8 mln. bedarbių. Tačiau panašu, kad bent jau koronaviruso epidemijos metu JK teks kliautis darbininkais iš užsienio.   

Neseniai JK buvo pristatyta nacionalinė iniciatyva „Pamaitink šalį“ („Feed the Nation“), skirta pritraukti kandidatų dirbti laukuose. Vyriausybė sezoninius darbininkus priskyrė svarbių sektorių darbuotojams, kuriems leidžiama keliauti į darbo vietą ir iš jos. Jeigu jie turi vaikų, šie gali lankyti vietos mokyklas.  

Pasak Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU), esama „teigiamų ženklų“, rodančių visuomenės susidomėjimą galimybe laikinai įsidarbinti žemės ūkio sektoriuje.  

„Iki šiol sulaukėme kiek daugiau nei 33 500 užklausų dėl dalyvavimo šioje programoje. Kreipiasi žmonės iš visos JK ir užsienio. 16 proc. besikreipusiųjų – kiek daugiau nei 5,5 tūkst. asmenų – kreipėsi dėl įdarbinimo“, – nurodė įmonė „Concordia“, kuri yra viena iš trijų įdarbinimo agentūrų, pradėjusių iniciatyvą „Pamaitink šalį“.      

Anot įmonės, 90 proc. kandidatų yra JK piliečiai, pusė jų neteko pajamų šaltinio dėl koronaviruso pandemijos. Užuot vykę į užsienį pasimėgauti pavasariu, dalis jaunuolių šįmet linkę pasiraitoti rankoves ir gimtinės laukuose skinti salotas, braškes ir avietes. Kaip teigia Braitone pietų Anglijoje įsikūrusi „Concordia“, tai visiškai nauja tendencija jos veiklos praktikoje.   

MŪ, BNS inf.