Donald‘o Trump‘o paskelbti nauji muitų tarifai, įskaitant 25 proc. tarifą prekėms iš Meksikos ir Kanados bei papildomą 10 proc. tarifą kiniškoms prekėms, sukėlė nerimą pasaulio žemės ūkio rinkose. 

Šių tarifų tiesioginis poveikis Europos grūdų rinkoms gali būti ribotas, bet netiesioginis poveikis gali būti reikšmingas. Jei JAV eksportas į Kiniją sumažės, kitos šalys, tokios kaip Brazilija ir Argentina, gali padidinti savo rinkos dalį, o tai gali pakeisti pasaulinius grūdų srautus ir paveikti kainas Europoje.

Amerikiečių nuogąstavimai

JAV ūkininkai baiminasi, kad šie tarifai gali sukelti atsakomąsias priemones, panašias į 2018–2019 m. prekybos karą, kai Kinija sumažino žemės ūkio produktų importą iš JAV, pereidama prie Brazilijos ir Argentinos tiekėjų. 

Iki šiol JAV Respublikonų partija tradiciškai sulaukė didelio ūkininkų palaikymo, o D. Trump‘as ne kartą pabrėžė, kad „myli ūkininkus“. Pastarieji jo sprendimai žemės ūkio bendruomenės nebuvo sutikti entuziastingai. Pasigirsta balsų, teigiančių, kad tarifai yra dviašmenis kardas, kuris stipriai smogs ūkininkams, arba, kitaip tariant, kad šios strėlės grįš rikošetu smogs atgal.

Ūkininkai teigia, kad prekybos karas turės neigiamos įtakos jų ūkiams. Ko baiminasi? Visų pirma, apribojus prieigą prie svarbių eksporto rinkų, sumažės pajamos. Remiantis Amerikos ūkio biuro duomenimis, pernai JAV eksportavo žemės ūkio produktų už 83 mlrd. dolerių į Kanadą, Kiniją ir Meksiką, o daugiau nei 20 proc. šio eksporto teko Kanadai. Ar JAV vidaus rinka pasirengusi, kad jai būtų „peradresuota“ tokia didelė žemės ūkio produktų pasiūla, kuri paveiks ir kainas.

Antra, JAV ūkininkai susirūpinę dėl prekių, reikalingų ūkiams, pabrangimo. Tai daugiausia liečia kalio trąšų kainas, nes per 80 proc. jų gamybai reikalingos žaliavos tiekiama iš Kanados. Susirūpinimą kelia ir žemės ūkio technikos, kurios gamyba labai priklauso nuo tarptautinių tiekimo grandinių, kainų. „Farm Progress“ duomenimis, D. Trump‘ui per ankstesnę kadenciją įvedus muitus plienui ir aliuminiui iš Kinijos, JAV mašinų gamybos sąnaudos išaugo 78 procentus.

Trečia, neaiškumus, susijusius su prekybos karu, apsunkina biudžeto mažinimo šmėkla, tiksliau, maisto kuponų skurdžiausiems gyventojams perspektyvos, kurios turės įtakos žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, pieno produktų, paklausai.

JAV ekspertai perspėja, kad nauji tarifai gali padidinti infliaciją ir vartotojų kainas. Pavyzdžiui, 40 dolerių kainuojantis skrudintuvas gali pabrangti iki 48–52 dolerių, o sportiniai bateliai – nuo 50 iki 59–64 dolerių. 

Europos reakcija

Europos ūkininkai taip pat susiduria su iššūkiais dėl galimų JAV tarifų. ES žemės ūkio eksportas į JAV, įskaitant alyvuogių aliejų, vyną ir brendį, gali būti paveiktas, o tai dar labiau apsunkintų sektoriaus situaciją. 

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir institucijos reagavo į JAV prezidento planus įvesti 25 proc. muitus ES importui, ypač automobiliams ir kitiems produktams. ES pabrėžė, kad tokie veiksmai yra nepagrįsti ir žada atsakomąsias priemones, siekiant apsaugoti Europos verslus, darbuotojus ir vartotojus nuo nesąžiningų prekybos kliūčių. 

Europos ūkininkai išreiškė susirūpinimą dėl galimų JAV tarifų poveikio jų produkcijai, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio sektorius jau susiduria su iššūkiais dėl didėjančių trąšų ir degalų kainų bei menko derliaus. ES institucijos pabrėžė, kad yra pasirengusios apsaugoti Europos žemdirbius nuo nesąžiningų prekybos praktikų ir imtis atitinkamų atsakomųjų priemonių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuel‘is Macron‘as perspėjo, kad jei JAV įves muitus ES, blokas turės parodyti savo galią. Vokietijos kancleris Olaf‘as Scholz‘as pareiškė, kad Europa imtųsi atsakomųjų priemonių, jei JAV įvestų papildomus tarifus ES prekėms, pabrėždamas, kad Europa yra stipri ekonominė erdvė ir gali reaguoti atitinkamai. 

Lenkijos ministras pirmininkas Donald‘as Tusk‘as pavadino prekybos karus „nereikalingais ir kvailais“ ir pabrėžė būtinybę išvengti muitų sienų bei prekybos konfliktų. 

ES taip pat pabrėžė, kad yra pasirengusi dialogui ir bendradarbiavimui su JAV, tačiau kartu yra pasirengusi ginti savo interesus, jei būtų įvesti nepagrįsti tarifai. 

Ką mano Lietuvos verslas ir politikai

JAV prezidentui D. Trump‘ui pranešus apie įvedamus 25 proc. importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad toks sprendimas Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą sumažintų 0,3-0,5 procento. 

Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau sakė, kad jei muitai būtų įvesti, kiltų iššūkių daliai į Ameriką eksportuojančio Lietuvos verslo, bet dramatizuoti situacijos nereikėtų.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad JAV planuojami muitai tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką. Pasak jo, tikėtina, jog jie labiausiai paveiks pramonę ir aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

Panašiai buvo prieš 100 metų

XX a. pradžioje JAV ekonomika sparčiai augo, tačiau 1929 m. prasidėjusi Didžioji depresija paskatino respublikonų daugumą Kongrese įvesti muitus importuojamoms prekėms, kad apsaugotų Amerikos ūkininkus nuo užsienio konkurencijos.

1930 m. prezidentas Herbert‘as Hoover‘is pasirašė įstatymą, pagal kurį beveik 2 000 prekių kategorijų buvo nustatyti didesni nei 50 proc. tarifai - vieni didžiausių tarifų JAV istorijoje.

Pagrindinių prekybos partnerių reakcija buvo staigi: dešimt šalių ėmėsi atsakomųjų priemonių. Prancūzija įvedė aukštus muitus amerikietiškiems automobiliams, Kanada padidino muitus daugeliui amerikietiškų prekių, tuo pačiu sumažindama juos britų gaminiams. Italijoje ir Šveicarijoje pasigirdo raginimų boikotuoti amerikietiškas prekes.

Atsižvelgiant į šias atsakomąsias priemones ir besitęsiančią Didžiąją depresiją, JAV eksportas per kelerius metus sumažėjo 66 procentus.

1934 metais prezidentas Franklin‘as Roosevelt‘as panaikino tarifus ir pakeitė juos dvišalėmis prekybos sutartimis su atskiromis šalimis.