Kyjivas. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Juodosios jūros regione kyla energijos ir grūdinių augalų kainos. Labiausiai neramina tai, kad kitos kviečius, rapsus, saulėgrąžų aliejų, kukurūzus ir miežius eksportuojančios šalys neturi tiek atsargų, kad kompensuotų Rusijos ir Ukrainos eksporto nuostolius.

Rusija ir Ukraina iki šiol buvo pagrindinės kai kurių grūdinių ir aliejinių augalų augintojos ir eksportuotojos. „Rabobank“ duomenimis, šių šalių kviečių eksportas sudarydavo apie 29 proc. viso pasaulio kviečių eksporto.

Be kviečių, Rusijai ir Ukrainai tenka 90 proc. kukurūzų, 78 – saulėgrąžų aliejaus, 31 – miežių, 23 proc. – rapsų pasaulio eksporto. Taigi dabar svarbu užpildyti šių valstybių tiekimo spragas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos neturi daug kviečių atsargų.

Pagrindiniai grūdų prekybininkai ir perdirbėjai, įskaitant žemės ūkio ir maisto pramonės įmonę „Bunge“ bei grūdų prekybos bendrovę ADM, sustabdė veiklą Ukrainoje. Šalies kariuomenė uždarė komercinės laivybos uostus, o Rusija įsakė uždaryti Azovo jūrą komerciniams laivams.

Žemės ūkio produktų gamintoja ir platintoja „Cargill“ pranešė, kad Juodojoje jūroje vasario 24 d. į jos išsinuomotą laivą pataikė sviedinys.

Agentūros „Reuters“ duomenimis, kovo 3 d. nukentėjo Estijos krovininis laivas. Visa tai rodo, kad regione veikiančios bendrovės turi atsižvelgti į rizikas, įskaitant pavojų tiekimo grandinėms, didesnes draudimo ir krovinių gabenimo išlaidas, prastesnį prekių prieinamumą.

Svarstoma, kaip užauginti augalininkystės produkciją, nuimti derlių Ukrainoje ir Rusijoje, o ūkininkams suteikti finansavimą, padengiantį gamybos sąnaudas. Reikėtų įvertinti ir tai, kad dalis žemės ūkio laukų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą šiemet nebus panaudoti pagal paskirtį.

„Rabobank“ duomenimis, konfliktas Juodosios jūros regione neramina dėl dviejų pasaulinei trąšų rinkai įtaką darančių sričių – gamybos ir eksporto, kuris vyksta iš šio regiono, ir gamtinių dujų, naudojamų azoto trąšoms gaminti, srauto iš Rusijos į kitus regionus.

Energijos kainos – pagrindinė sritis, kuriai karas gali daryti tiesioginį poveikį toli nuo fronto linijų. Poveikis ypač juntamas Europoje, kur Rusija – pagrindinė naftos ir dujų tiekėja. Taigi net dėl mažų tiekimo sutrikimų kinta energijos kainos.

Rusijos ir Baltarusijos eksportuojamos kalio trąšos sudaro maždaug po 20 proc. viso pasaulio eksporto. Rusijos amoniako eksportas sudaro 22 proc., karbamido – 14, sojoms auginti naudojamo fosafto – 14 proc. viso pasaulio eksporto.  

Žaliavų, įskaitant pagrindinius maisto produktus, ir energijos brangimo padarinius pajus visos valstybės.