JAV. JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) skelbia, kad paukščių gripo virusas greitai plinta po šalį dėl galvijų migracijos. Kol mokslininkai aiškinasi patogeno perdavimo kelius, visuomenėje didėja susirūpinimas pieno saugumu. 

Remiantis išankstine genominių duomenų analize, labai patogeniška paukščių gripo atmaina kelis mėnesius nepastebėta plito galvijų bandose, rašoma mokslinės publicistikos portale „Nature“.

Spėjama, kad protrūkis prasidėjo 2023 m. gruodį ar 2024 m. sausio pradžioje, kai karvė užsikrėtė nuo infekuoto paukščio. Tikėtina, kad tai buvo vienkartinis atvejis, tačiau virusas pradėjo plisti nuo galvijo galvijui, o perdavimo būdas nežinomas iki šiol. 

Federaliniai pareigūnai patvirtino, kad nuo kovo 25 d., kada patogeniška paukščių gripo atmaina H5N1 nustatyta melžiamoms karvėms, aptikti 34 pieninių bandų užsikrėtimo atvejai devyniose valstijose.

Ilgas laikotarpis nuo pirmo karvės užsikrėtimo iki pirmo diagnozuoto atvejo reiškia didelę riziką, kad užsikrėtusių galvijų gali būti ne tik JAV, bet ir gretimuose regionuose. 

Mokslininkus nustebino galvijus užkrečiančio viruso genetinės įvairovės mastas. Tai rodo, kad patogenas vystėsi kelis mėnesius, o atsiradusios mutacijos siejamos su galimu prisitaikymu plisti žinduolių tarpe. Randama duomenų, kad dabar virusas plinta ne tik tarp galvijų, bet atgal prie paukščių ir net kačių.

Plitimo greitis yra labai svarbus rodiklis kvėpavimo takų patogenams, kurie gali sukelti pandemijas. Viliamasi, kad protrūkis galvijų populiacijoje neleis virusui plisti tarp žmonių.

Remiantis oficialiais JAV Žemės ūkio departamento pranešimais, parduotuvėse parduodame piene buvo aptikta genominės medžiagos iš H5N1 padermės. Nors reikalaujama, kad užkrėstų karvių pienas būtų sunaikintas, lieka rizika, kad jis patenka į tiekimo grandinę. Kol kas nežinoma, ar karvės pradeda platinti patogeną anksčiau, nei pasireiškia simptomai.  

Visuomenė raminama, kad produkcija yra saugi, nes pienas pasterizuojamas, nors nėra galutinių įrodymų, jog šis metodas sunaikina H5N1 padermę.

Virusologai remiasi prielaida, kad pasterizacija naikina žarnyne besidauginančius sukėlėjus, kurie yra gerokai atsparesni nei gripo virusas. Pastarasis yra nestabilus ir jautrus šilumai. Pavyzdžiui, kiaušinių pasterizacija atliekama žemesnėje temperatūroje nei pienas, tačiau sunaikina H5N1.

Neramina faktas, kad paukščių gripo virusas plinta pieninėse bandose per užterštą melžimo įrangą. Protrūkio valdymą apsunkina tai, kad galvijai daug migruoja tiek ūkio viduje (veršeliai perkeliami iš veršidžių į bendrus tvartus, veršingos karvės – iš bendrų tvartų į užtrūkinimo vietas), tiek šalyje (prekybos, skerdimo tikslais).