Briuselis. Europos prokuratūra tiria kelių dešimčių milijonų eurų vertės sukčiavimą, susijusį su pievų ir ganyklų priežiūros subsidijomis Graikijoje. Pinigai atiteko naudos gavėjams, kurie ne tik neturėjo jokios žemės ir jos nenuomojo, bet net nebuvo ūkininkai.

Skaičiuojama, kad fiktyvios pievos ir ganyklos Graikijoje ES žemės ūkio biudžetui kasmet kainuoja apie 45 mln. Eur, rašo „Politico“.

Ministrai dangstė piktnaudžiavimus

Europos prokuratūros (EPPO) tyrimas tęsiasi nuo 2017 metų. Tiriama, kaip buvo sukurta schema, taip pat galimas valstybės valdžios institucijų įsitraukimas.

Nustatyta, kad nesąžiningi gavėjai už neegzistuojančias pievas ir ganyklas kasmet iš ES paramos fondų išviliodavo apie 45 mln. eurų. ES prokuratūra susidūrė su problema – atskleidus piktnaudžiavimą, Graikijos valdžios institucijos nėra suinteresuotos tirti šį klausimą.

Nors sukčiavimo mastai šokiruoja, graikai nurodė tik kelis neteisėtus paramos gavėjus, nors žinoma, kad kažkas atitinkamose įstaigose jų prašymus tikrino ir patvirtino išmokas.

Graikijoje Mokėjimų, socialinės paramos kontrolės, konsultavimo ir garantijų agentūra (OPEKEPE) yra tiesiogiai atsakinga už subsidijų skirstymą. Graikijos žemės ūkio ministerijos prižiūrima agentūra kasmet išmoka 3 mlrd. Eur maždaug 900 tūkst. paramos gavėjų.

Kol kas kaltinimai nepareikšti nė vienam Agentūros pareigūnui ar vadovui. Europos prokuratūra nustatė, kad Graikijos žemės ūkio ministrai kaskart atleisdavo pareigūnus, pranešusius apie pažeidimus ir mėginusius kovoti su sukčiavimu.

Pagrindinį vaidmenį tyrime atliko OPEKEPE vidaus audito vadovė Paraskevi Tycheropoulou, kuri atkreipė Briuselio dėmesį į piktnaudžiavimą. Tačiau ji taip pat buvo nustumta į šalį: pašalintas jos priėjimas prie Agentūros duomenų bazių, o ji pati atleista neva dėl nekompetencijos.

Auditorė nustatė, kad ES lėšos buvo gautos apgaule, paraiškose melagingai deklaravus žemės nuosavybę. Tačiau Graikijos agentūra iš pareiškėjų nereikalavo jokių žemės nuosavybės įrodymų. Sukčiavimas daugiausia buvo susijęs su prašymuose nurodyta žeme Kretos saloje, o dauguma naudos gavėjų ten net negyveno. Be to, paaiškėjo, kad už tą pačią žemę subsidijų gavo skirtingi paramos gavėjai.

Tyrimas trunka 4 metus

Europos prokurorai Graikijos pievų ir ganyklų paramos programą tiria nuo 2021 m., nagrinėjama mažiausiai 70 bylų.

„Politico“ praneša, kad keli teismai jau baigėsi nesąžiningų naudos gavėjų apkaltinamaisiais nuosprendžiais, o dar daugiau teismų vyksta.

Tačiau politinės kliūtys ir toliau trukdo ir vilkina tyrimą. Keletą aukšto rango OPEKEPE pareigūnų, kurie bandė kovoti su sukčiavimu, valdantieji Graikijos politikai pašalino iš postų.

Sukčiavimo schema pradėta įgyvendinti, kai 2017 m., pakeitus ES teisės aktus (to siekė ir Graikija), atsirado platesnė pievų ir ganyklų apibrėžtis Viduržemio jūros regione. Ganyklomis nuo tada buvo galima įvardyti ne tik pievas, bet ir krūmynus, miškingas vietoves. Tokiu būdu ES reikalavimus atitinkantis pievų plotas Graikijoje padidėjo beveik dvigubai.

Kodėl skandalas kilo dabar?

ES tyrimas vyksta jau ketverius metus, todėl kyla klausimas – kodėl Graikijos skandalas paviešintas tik dabar?

Sunku nepastebėti, kad tai vyksta tuo metu, kai ES verda karštos diskusijos dėl BŽŪP ir subsidijų plotams išlaikymo pagrindimo naujam 2028–2034 m. laikotarpiui.

Šis Graikijos subsidijų pasisavinimo skandalas, pasak „Politico“, neabejotinai suteiks naujų svertų BŽŪP kritikams. Nuo pat BŽŪP veiklos pradžios finansavimas daugiausia buvo susietas su žemės plotu. Kaip parodė Graikijos atvejis, tokia sistema turi spragų ir leidžia piktnaudžiauti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siekia geriau išleisti biudžeto lėšas, tačiau žemės ūkio komisaras Christophe`as Hansen`as nori išlaikyti ryšį tarp žemės plotų ir paramos pinigų. Be to, ES šalys narės irgi prieštarauja esminėms reformoms.

Augėjo arklidės

Graikijos žemės ūkio subsidijų panaudojimo skandalas buvo sugretintas su senovės graikų mituose minimomis Augėjo arklidėmis, kurias ES valdžios institucijos turės išmėšti.

Europos Komisija 2024 m. kovą Graikijai skyrė 283 mln. Eur baudą už netinkamą OPEKEPE valdymą. Komisija Agentūrai suteikė 12 mėn. bandomąjį laikotarpį reformoms įgyvendinti. Praėjusiais metais pasikeitė Agentūros vadovybė, o Graikijos vyriausybė pažadėjo ištirti skundus. Tačiau, pasak „Politico“, nežinia, ar nepritrūks politinės valios iš tikrųjų ką nors keisti.