Briuselis. Dėl aukščiausios per visą stebėjimų istoriją žiemos temperatūros Vakarų ir Vidurio Europoje žieminiai augalai tapo jautresni kenkėjams, ligoms ir galimiems šalčiams.

„Tolesnė žiemkenčių pasėlių būklė priklausys nuo to, kokie bus orai“, - sakoma naujausiame, sausio pabaigoje paskelbtame Europos Sąjungos pasėlių derlingumo prognozių sistemos MARS pranešime apie žieminių augalų pasėlių būklę ir žiemojimo sąlygas Europoje.

Nuo vasario pradžios stiprių šalčių nesitikima, tačiau vėlesnio atšalimo rizika neatmetama.

MARS analitikų duomenimis, šios sezono žiemos orai iš dalies panašūs į buvusias švelnias 2018 ir 2019 metų žiemas, tačiau vidutinės temperatūros daugelyje regionų yra gerokai aukštesnės.

Gruodžio 1 d.–sausio 31 d. laikotarpis buvo šiltesnis nei įprasta praktiškai visoje Europoje.

Šilčiau ir sausiau nei įprasta

Šiltesnės nei įprasta šios žiemos sąlygos iki šiol buvo visoje Europoje. Daugelyje mūsų žemyno vietų laikotarpis nuo gruodžio 1 d. iki sausio 20 d. buvo vienas šilčiausių nuo 1979 m.

Ryškiausios temperatūros anomalijos nustatytos didelėje dalyje Prancūzijos ir Šiaurės, Centrinėje bei Rytų Europoje, kur minėtas laikotarpis buvo vienas šilčiausių per stebėjimo istoriją. Pietiniuose Europos regionuose gruodis buvo labai švelnus, tačiau sausio mėnesio temperatūra – artima vidutinei.

Iberijos ir Apeninų pusiasaliuose, pietryčių Europoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Turkijoje vidutinės dienos temperatūros anomalijos, palyginti su ilgalaikiu vidurkiu, buvo didesnės apie +2 °C. Vidurio Europoje anomalijos svyravo nuo +2 °C iki +4 °C. Rytų ir Šiaurės Europoje temperatūros vidurkiai viršyti nuo +4 °C iki +6 °C. Rusijos šiaurės vakaruose ir dalyje Suomijos buvo stebimos vidutinės dienos temperatūros anomalijos net nuo +6 °C iki +8 °C.

Didesniuose Pietryčių Europos regionuose prie Juodosios jūros, taip pat Ukrainoje buvo sausesnės nei įprasta sąlygos. Kritulių kiekiai per visą laikotarpį svyravo nuo –80 proc. iki –50 proc. įprastos normos. O Ukrainoje tebuvo nuo 50 proc. iki 30 proc. jų daugiametės normos. Kai kuriose Vidurio Europos, Italijos ir Vakarų Turkijos vietose taip pat buvo sausiau nei įprasta.

Drėgnesnės nei įprasta sąlygos buvo stebimos didelėse Iberijos pusiasalio, Italijos centrinės ir šiaurinės dalies teritorijose, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos pusiasalyje, Rusijos šiaurės vakaruose ir Turkijos dalyje prie Viduržemio jūros. Analizuojamu laikotarpiu kritulių kiekiai minėtuose regionuose viršyti nuo 30 proc. iki 100 proc., o kai kur ir 140 proc.

Teigiami ir neigiami padariniai pasėliams

Pasak MARS analitikų, kol kas dar per anksti išsamiai įvertinti neįprastai švelnių žiemos sąlygų poveikį pasėlių derliui. Teigiama švelnios pirmosios žiemos pusės pasekmė yra ta, kad vėlai pasėti žieminių javų pasėliai turėjo daugiau laiko įsitvirtinti. Be to, iki šiol šalčiai nepadarė reikšmingų pažeidimų žiemkenčiams.

Tačiau yra ir neigiamų švelnios žiemos padarinių. Pirmiausiai – silpnai išvystytas augalų atsparumas šalčiui (užsigrūdinimas). Kitas šiltų žiemos orų trūkumas yra tas, kad kenkėjų ir ligų antplūdis prasidėjus pavasario vegetacijai pasėliuose gali būti didesnis nei įprastai.

Nuo sausio pradžios Balkanų regione ir didelėje srityje tarp Čekijos bei Ukrainos vyko žiemkenčių grūdinimo procesas. O Pietų ir Vakarų Europoje žieminių javų atsparumas šalčiui išlieka silpnas.

Vidurio Europoje ir Baltijos, Juodosios ir Kaspijos jūros regionuose žieminiai javai yra iš dalies užsigrūdinę. Tuo tarpu Šiaurės Europoje ir rytinėje europinės Rusijos dalyje augalai atsparesni galimiems šalčiams.

MARS analitikų nuomone, palyginti su įprastais metais, žieminių augalų užsigrūdinimas ypač prastas Švedijos pietuose, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse, Baltarusijoje, europinės Rusijos šiaurės vakarų dalyje ir Vakarų Ukrainoje. Tai reiškia, kad šiuose regionuose pasėliai būtų ypač lengvai pažeidžiami šalčio, jeigu jis įsibrautų.

Lapkričio pabaigoje šaltis (dažniausiai nuo –20 °C iki –13 °C, bet vietomis iki –25 °C) buvo įsiveržęs tik į rytinį Rusijos Volgos regioną. Tuo metu pasėliai dar nebuvo atsparūs šalčiui, nebuvo sniego dangos. Todėl augalai galėjo nukentėti. Vėliau, remiantis MARS prognozavimo ir stebėsenos modeliais, papildomos žalos pasėliams minėtame regione nebuvo padaryta.

MARS duomenimis, keliose Europos vietose sąlygos buvo kur kas sausesnės nei įprasta: nuolat  kritulių trūko pietų Italijoje (svarbiausiuose kietųjų kviečių regionuose); didelėje Vokietijos dalyje, vakarų Lenkijoje ir vakarinėje Čekijoje, didelėse Balkanų regiono dalyse, Bulgarijoje, Rumunijoje, Ukrainos centrinėje ir vakarinėje dalyje, vakarų Turkijoje ir vakariniame Maroke.

Kai kuriuose šių regionų sausos sąlygos vyravo nuo rudens. Žiemą, aišku, lietaus trūkumas daugiausiai įtakos turi dirvožemio drėgmei ir gruntiniam vandeniui, tiesioginio poveikį pasėliams nedaro. Tačiau tai bus svarbu pavasarį. Jeigu jis bus sausas, tai dirvose be drėgmės atsargų jų greitai pritrūks augalai.

MARS duomenimis, žieminiai javai yra nepakankamai išsivystę rytiniame Balkanų regione ir didelėse Rytų Europos dalyse, įskaitant pietinę Rusiją bei rytinę Ukrainą. Tam turėjo įtakos vėluojanti sėja ir prastesnės nei optimalios dirvožemio drėgmės sąlygos.

MŪ inf.