Briuselis. Šių metų pavasaris vėsus ir sausas ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose kitos valstybėse, rodo naujausios Europos pasėlių stebėsenos sistemos MARS apžvalgos duomenys.

Tik Prancūzijoje, Beniliukso šalyse, Britų salose ir Skandinavijos pusiasalyje šį pavasarį buvo šilčiau nei įprasta: čia vidutinė temperatūra buvo nuo 0,5 iki 2 °C aukštesnė už daugiametę.

Tuo tarpu daugelyje Pietų Europos dalių, Vidurio ir Rytų Europoje vidutinė temperatūra buvo nuo 0,5 iki 2 °C žemesnė už normą. Dar didesni neigiami temperatūros svyravimai (nukrypimai nuo normos siekė iki -4 °C) stebėti dalyje Rumunijos ir Bulgarijos, Graikijos ir Turkijos regionuose.

MARS duomenys rodo, kad šaltų dienų skaičius, kai vidutinė temperatūra buvo žemesnė negu 0 °C, beveik visose Europos dalyse šį pavasarį viršijo daugiametę normą. Kovo pradžia ir balandžio pirmosios dienos buvo išskirtinai šaltos didelėje žemyno juostoje, besitęsiančioje nuo centrinės Ispanijos iki Baltijos jūros šalių.

Negana to, Europos regione, besitęsiančiame nuo šiaurinės Prancūzijos iki Baltijos, taip pat centrinėje dalyje ir šiaurės Italijoje, pietų Prancūzijoje, didelėje dalyje Austrijos, Čekijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Rumunijoje kritulių kiekis šį pavasarį buvo nuo -30 iki -50 proc. mažesnis už daugiametį vidurkį.

Beje, ilgalaikės orų prognozės rodo, kad gegužės, birželio ir liepos mėnesiai, tikėtina, bus šiltesni negu įprasta šiaurės Europoje, o pietų Europoje – dar ir sausesni.

Naujausioje apžvalgoje MARS pateikia duomenų apie vasarinių augalų sėjos sąlygas Europoje.

Vasarinių miežių sėja vyko skirtingomis sąlygomis

Didžiausioje ES vasarinių miežių auginimo šalyje Ispanijoje dėl sausų sąlygų jų sėja buvo baigta iki vasario, pasėlių būklė vertinama gerai.

Vasariniai miežiai sėkmingai pasėti Prancūzijoje, Beniliukso šalyse, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur sausos sąlygos leido dirbti kovo pabaigoje, o balandžio pradžios krituliai paskatino dygimą.

Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje dėl sauso oro sėja vyko sklandžiai, bet dėl žemo drėgmės lygio viršutiniame dirvos sluoksnyje sėklos lėtai dygo. Optimaliam dygimui ir vienodam pasėliui išsivystymui reikia daugiau kritulių.

Baltijos jūros regione miežių sėja dažniausiai pradedama balandžio antroje pusėje, o žema oro temperatūra neleido sėkloms anksti sudygti.

Pasak MARS, didesnis negu pastarųjų 5 metų vidurkis miežių derlingumas šį sezoną prognozuojamas Danijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje ir Rumunijoje.

Suomijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje jis turėtų būtų panašus kaip pastaruosius 5 metus.

Cukriniai runkeliai vietomis nušalo

Prancūzijoje cukrinių runkelių sėja prasidėjo įprastu laiku, vyko sparčiai, daugumoje atvejų sėjos kampanija užtruko tik 10 dienų. Tačiau pirmosiomis balandžio dienomis užėjusios šalnos padarė žalos ankstyvose dygimo stadijose esantiems augalams, kai kuriuos laukus reikėjo atsėti.

Panašios agrometeorologinės sąlygos vyravo Beniliukso šalyse. Dėl šalnų kai kuriuos laukus irgi teko atsėti.

Vokietijoje ir Lenkijoje cukrinių runkelių sėja prasidėjo optimaliu laiku, tačiau dėl sausų dirvų ir šalnų darbų tempai sulėtėjo. Vis dėlto daugiau nei 60 proc. įprastai auginamo runkelių ploto Lenkijoje ir 40 proc. Vokietijoje buvo pasėta iki balandžio vidurio.

Čekijoje, Slovakijoje ir Austrijoje šaltesnis ir sausesnis nei įprasta pavasaris neleido runkeliams anksti sudygti, bet balandžio pradžios šalnos, manoma, didelės žalos daigams nepadarė.

Šį sezoną, MARS duomenimis, geresnio cukrinių runkelių derlingumo, palyginti su 5 metų vidurkiu, laukiama Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Suomijoje. Kitose ES šalyse jis gali būti panašus kaip ankstesniais metais, bet iš visų išsiskiria Lietuva, kurioje vienintelėje MARS prognozuoja mažesnį runkelių derlingumą, palyginti su 5 metų vidurkiu.

Kukurūzams ne visur užteks vandens

Palyginti su ankstesniais metais, kukurūzų sėja Vakarų Europoje vėlavo. Tačiau Prancūzijoje ir Vokietijoje pirmosiomis balandžio savaitėmis situacija pagerėjo dėl šiltesnių ir drėgnesnių orų.

Italijoje ir Ispanijoje kukurūzų sėja sausose dirvose prasidėjo vėliau nei įprastai. Italijoje vandens rezervuarų lygis yra labai žemas ir jo gali nepakakti drėkinimo poreikiams tenkinti. Ispanijoje vandens telkinių lygis pagerėjo, bet išlieka mažas, tikėtini vandens naudojimo apribojimai.

Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje vėsus oras ir sausos dirvos vėlino kukurūzų sėjos darbus, tačiau balandžio pradžios krituliai ir šiluma buvo naudinga pasėliams.

Daugelyje ES šalių šį sezoną MARS prognozuoja panašų kukurūzų vidutinį derlingumą kaip pastarųjų 4 metų vidurkis. Tik Čekijoje, Slovakijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje jis gali viršyti minėtą rodiklį.

Saulėgrąžų plotai kai kur gali būti didesni

Sausos sąlygos atidėjo saulėgrąžų sėjos pradžią Rumunijoje ir Vengrijoje, kritulių trūko ir optimaliam sėklų dygimui užtikrinti. Panašiai buvo ir Bulgarijoje: sausas dirvožemis ir žema temperatūra, sėja vėlavo.

Prancūzijoje ir Vokietijoje kovo pabaigoje vyravusios sausos sąlygos buvo palankios dirvoms ruošti saulėgrąžų sėjai, kuri prasidėjo balandį.

Pietų Ispanijoje saulėgrąžų sėja sėkminga, kaip įprasta ji prasidėjo ir šiaurinėje šalies dalyje bei Italijoje.

Italijoje, Graikijoje ir Bulgarijos numatoma, kad bus pasėta daugiau saulėgrąžų vietoj grūdams skirtų kukurūzų.

Praktiškai visose saulėgrąžas auginančiose ES šalyse šį sezoną MARS prognozuoja panašų jų derlingumą kaip ankstesniais metais, tik Vengrijoje jis gali viršyti 5 metų vidutinį lygį.