Vilnius. Europos Sąjunga (ES) ir Pietų Amerikos prekybos blokas „Mercosur“ po 20 metų trukusių derybų pasiekė vieną didžiausių pasaulyje regioninių komercinių susitarimų. Kokios naudos ir pavojų tai atneš Lietuvos žemės ir maisto ūkiui?

Europos Komisijos pranešime teigiama, kad ES yra pirmoji svarbi partnerė, sudarysianti prekybos susitarimą su „Mercosur“ – bloku, kuris apima Argentiną, Braziliją, Paragvajų ir Urugvajų. Europos įmonėms susitarimas suteiks svarbų postūmį patekti į didžiulio ekonominio potencialo rinką. Juo bus sutvirtintos svarbios ekonominės reformos ir modernizavimo procesas, vykstantis „Mercosur“ šalyse.

Pasak Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) sudarydamos šį prekybos susitarimą „Mercosur“ šalys nusprendė atverti savo rinkas ES. Tai, be abejo, yra gera žinia įmonėms, darbuotojams ir ekonomikai abiejose Atlanto pusėse, nes bus sutaupyta daugiau kaip 4 mlrd. EUR muitų per metus.

ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas (Phil Hogan) pažymėjo, kad „mūsų išskirtiniai ir aukštos kokybės ES žemės ūkio produktai dabar bus pelnytai saugomi „Mercosur“ šalyse; taip bus remiama mūsų rinkos pozicija ir didinamos mūsų eksporto galimybės. Šiandien sudarytas susitarimas taip pat kelia tam tikrų rūpesčių Europos ūkininkams ir Europos Komisija padės ūkininkams juos spręsti.

ES ir „Mercosur“ tarpregioniniu susitarimu bus panaikinta dauguma 99 proc. ES eksportui į „Mercosur“ taikomų tarifų.

Europos Komisijos pranešime nurodoma, kad žemės ūkio maisto produktų sektorių susitarimas naudingas, nes bus sumažinti šiuo metu ES eksportuojamiems produktams „Mercosur“ taikomi dideli tarifai – šokoladui ir konditerijos gaminiams (20 proc.), vynui (27 proc.), spiritiniams gėrimams (20–35 proc.) ir nealkoholiniams gėrimams (20–35 proc.). Susitarimu taip pat ES pieno produktams bus taikomas bemuitis režimas nustatant kvotas (šiuo metu taikomas 28 proc. tarifas), visų pirma sūriams.

„Mercosur“ šalys taip pat nustatys teisines garantijas, kuriomis nuo klastojimo bus saugomi 357 aukštos kokybės Europos maisto produktai ir gėrimai, pažymėti geografinėmis nuorodomis (GN), tokie kaip kumpis „Tiroler Speck“ (Austrija), sūris „Fromage de Herve“ (Belgija), alus „Münchener Bier“ (Vokietija), sūris „Comté“ (Prancūzija), kumpis „Prosciutto di Parma“ (Italija), degtinė „Polska Wódka“ (Lenkija), sūris „Queijo S. Jorge“ (Portugalija), vynas „Tokaji“ (Vengrija) ar kumpis „Jabugo“ (Ispanija).

Portalas manoukis.lt pasiteiravo ekspertų nuomonės, ką jie mano apie susitarimo naudą ar keliamus pavojus mūsų šalies žemės ir maisto ūkiui.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus MACKEVIČIUS:

„Mercosur“ susitarimas eksporto prasme Lietuvos mėsos gaminių gamintojams realios naudos neduos, nes tiesiog į šias šalis kol kas nėra jokio galutinio produkto eksporto, o neperdirbtos mėsos segmente konkuruoti su šiomis šalimis nėra įmanoma. Jos turi geresnes gamtines sąlygas, mažesnius gamtosauginius reikalavimus, tai pat gyvūnų gerovės reikalavimai mažesni nei ES.

Ilgalaike prasme gal kas nors kada nors pajudės į tą pusę, bet tai tikrai nėra prioritetinės rinkos. Žaliavinės mėsos importo iš „Mercosur“ šalių prasme poveikis gali būti greitesnis ir daug naudingesnis „Mercosur“ šalims. Potencialiai, jei importuojama mėsa bus gerokai pigesnė ir bus didesni kiekai, tai gali paveikti Lietuvos gyvulių augintojams mokamą kainą ir būtų svarbu, kad ji liktų ekonomiškai naudinga. Kitu atveju su problemomis susidurs vietos augintojai, taip pat vietinės skerdyklos ir perdirbimo įmonės.

Ekonomine ir socialine prasme visos grandinės (augintojas –skerdykla – perdirbėjas) buvimas yra daug naudingesnis šaliai, nei tik perdirbimas iš importuotų žaliavų. Taigi, šis susitarimas, priklausomai kaip jis pasireikš praktikoje, gali atnešti ir neigiamų pasekmių gyvulininkystės sektoriui. O eksportinės atsvaros į tas šalis dar ilgai neturėsime, bent jau galutinių mėsos produktų segmente.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia RUŠČIAUSKIENĖ:

Muitų  sumažinimas ir jų panaikinimas žvelgiant į eksporto variantus yra sveikintinas, bet nereikia pamiršti, kad atsiranda ir importas, ir kai kuriais atvejais liberalizavimas nėra mums naudingas.

Aktualus etanolio importo klausimas. ES suteikė 650 000 t kvotą etanoliui (be muito) per 6 metus. 450 000 t skirta chemijos pramonei ir 200 000 t kitoms sritims, pavyzdžiui, kurui. Kvotos tarifas bus 6,4 Eur / hl už denatūruotą ir 3,4 Eur / hl už nedenatūruotą. Kadangi labai sudėtinga panaudojimo kontrolė, tai etanolis, skirtas chemijos pramonei, galimai gali būti panaudotas ir kitiems tikslams. Tai nėra maži kiekiai. ES gamina 4–6 mln. tonų etanolio, tad importas galėtų sudaryti iki 10 proc. visos ES gamybos.

Importuojamas etanolis gaminamas iš cukranendrių, valstybių subsidijuojamas ir yra pigesnis, todėl mūsų pramonė susidurs su didele konkurencija. Žinoma, mažės gamyba, bus sunaudojama mažiau grūdų, o susidariusios gamybos proceso metu išspaudos, kurios dedamos į baltyminius pašarus, taip pat nebus konkurencingos ir susidurs su eksporto toje pačioje ES rinkoje sunkumais.

Vykstant deryboms dėl šio susitarimo 2017 m. gruodžio mėn. buvo pasiūlytos tokios kvotos: kukurūzų krakmolui ir maniokų krakmolui – 1 500 t, krakmolo dariniams - 600 t per 6 metus. Politiniame susitarime krakmolo kvotos neminimos. Tokie kiekiai krakmolo rinkos nesujauktų, tačiau jautrūs produktai yra išvestiniai krakmolo produktai, kurie dėl tų pačių minėtų kainų skirtumų turėtų neigiamą finansinę įtaką mūsų aukštos pridėtinės vertės krakmolo produktų gamintojams.

Ryžių rinkos liberalizavimas (60 000 t be muito per 6 m.) mums kaip šaliai būtų naudingas, Europos mastu turbūt irgi didelių klausimų nekiltų.

AB „SEB bankas“ ekonomistas Tadas POVILAUSKAS:

Sudėtinga tikėtis, kad „Mercosur“ rinkoje išaugtų Lietuvos ūkininkų išaugintos žemės ūkio produkcijos (grūdinių kultūrų, rapsų, galvijų, paukštienos, kiaulių) paklausa ir mūsų prekybininkai galėtų uždirbti iš šių žaliavų eksporto. Ypač tai pasakytina turint omenyje, kad „Mercosur“ savo grūdų, pieno produktų, mėsos poreikį dažnu atveju patenkina savo vidaus gamyba ir apskritai tokia šalis kaip Brazilija masiškai didina grūdų, galvijų derlių, plėsdama plotus ir sulaukia daug perspėjimų dėl neatsakingo požiūrio į ekosistemą. Todėl apie galintį padidėti eksportą į „Mercosur“ šalis galbūt tik galėtų ateityje pagalvoti alkoholinių gėrimų gamintojai arba nišinius produktus gaminantys maisto perdirbėjai.

Naudos ūkininkams iš panaikinamų ar sumažinamų muitų tarifų iš ES į „Mercosur“  šalis dėl galimo eksporto padidėjimo nebus, todėl galutinis efektas bus priešingas – konkurencija ES vidaus rinkoje, ypač tokiose produktų rinkose kaip jautienos, paukštienos ar cukraus, stipriai padidės net ir palikus kvotas, o tai gali mažinti tokių produktų kainą ES rinkose, kuri yra ir mūsų augintojų pagrindinė rinka.

Žinoma, didesnė konkurencija ir mažesnės kainos yra palankios vartotojams, kurie iš tokio susitarimo gaus naudos. Turbūt kartu akivaizdu, kad iš susitarimo tarp „Mercosur“ ir ES daugiausia laimės pramonės įmonės. Veikiausiai sudėjus visas ES šalių gaunamas naudas ir patiriamus nuostolius į bendrą katilą, šis susitarimas atneš daugiau naudos negu nuostolių ekonomikai, tačiau ES ir kartu Lietuvos ūkininkai bus vieni iš tų, kuriems iššūkių dėl šio susitarimo, jeigu jis bus patvirtintas, dar padidės ir, natūralu, kad jie bus nepatenkinti tokiu rinkos liberalizavimu.

Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys STARKEVIČIUS:

Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos prekybos susitarimas turės esminių padarinių visų bendrijos šalių, taip pat ir Lietuvos, žemės ūkio sektoriui. ES šalių ūkininkų organizacijos ir žemės ūkio politiką kuruojantys pareigūnai vienas po kito reiškia susirūpinimą, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) snūduriuoja vasaros miegu.

Europos Komisijai džiaugiantis, kad sudarytas didžiausias prekybos sandoris ES istorijoje, skamba ir nemažai kritikos. Jau pranešta, kad optimistinis Briuselio pranešimas sulaukė piktos reakcijos – be kita ko, iš 23 mln. ūkininkų visoje Europoje atstovaujančios organizacijos „Copa-Cogeca“. Kritiškai pasisakė Airijos žemės ūkio ministras, diskusijos ir kritika skamba tokiose stipriose žemės ūkio šalyse, kaip Prancūzija ir Vokietija.

Susitarimą turės ratifikuoti visos ES valstybės narės, tačiau Žemės ūkio ministerija vis dar neturi savo pozicijos. Labai norisi tikėtis, kad tai nebus toks pat procesas, kaip kai kuriais kitais atvejais, kuomet net neskaitę, paskubomis pritardavome dokumentams, kurių dar nėra ratifikavusi nė viena šalis.

Žemės ūkis Lietuvai išlieka strategiškai svarbus ir būtina situaciją svarstyti jau dabar, kad paskui nereiktų verkti dėl „Briuselio diktato“. Stebina tai, kad pamėginus sužinoti Žemės ūkio ministerijos poziciją, buvo pasiūlyta kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. Iš to darytina išvada, kad rengiant susitarimą mūsų ŽŪM apskritai juo nesidomėjo ir tiesiog neturi ką pasakyti. Tai – apgailėtina padėtis.

Pagal sutartį, Pietų Amerikos prekybos blokas penkeriems metams gaus 99 tūkst. tonų jautienos kvotą sumažintu 7,5 proc. tarifu, taip pat neapmokestinamą 180 tūkst. tonų cukraus ir 180 tūkst. tonų paukštienos kvotą.

Mūsų gyvulininkai ir paukštininkai jau atvirai reiškia nuogąstavimus. Teoriškai galėtų laimėti pienininkai, nes atsivertų rinkos, bet mes sėkmingai leidome šiam sektoriui gerokai susitraukti, daugybė žmonių iš verslo jau pasitraukė, tad pasinaudoti nelabai bus kam.

Žinoma, kai kurie kiti sektoriai galbūt ir gaus naudos iš sutarties, tačiau liūdniausia tai, kad Lietuvos ŽŪM, panašu, nelabai rūpėjo pats derybų procesas, o ir apie rezultatus dar nesugalvota ką pasakyti. Matyt, įtakos turi ir numatomi pasikeitimai Vyriausybėje, neaiškumas, ar poste liks šis ministras, kuriam svarbiausias rūpestis – kuo greitesnis ministerijos kėlimas į Kauną. Šiaip ar taip, Kaimo reikalų komitete teks inicijuoti rimtus klausymus šia tema.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita VARANAVIČIENĖ:

Kadangi susitarimą dar turės ratifikuoti visų ES valstybių narių parlamentai, t. y. ir mūsų Seimas, tikiuosi, kad rengiantis ES ir „Mercosur“ susitarimo ratifikavimui bus galima perskaityti ne tik patį susitarimo tekstą, bet ir susipažinti su skaičiavimais ar ekonomistų parengtomis kaštų ir naudos analizėmis.

Dėl šio prekybos susitarimo teksto buvo deramasi ilgus metus, todėl politinis pritarimas tokiam dokumentui reikštų aiškų signalą, jog regionas pasisako už taisyklėmis paremtą prekybą ir siekia išvengti niekam nenaudingų prekybos karų. Šiuo požiūriu susitarimas naudingas, tačiau yra ir kitų to susitarimo aspektų, kurie yra ne tokie džiuginantys.

Europos Sąjunga taiko griežčiausius pasaulyje augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reikalavimus. Tai išsivysčiusio regiono bruožas ir aukšti aplinkosaugos ar vartotojų apsaugos standartai savaime nėra blogai. Tačiau „savų perspaudimas“ ir žemesnių gamybos, aplinkosaugos ir žmonių sveikatos standartų toleravimas kitose regionuose neabejotinai įteisina dvigubus standartus ir sudaro nepalankias konkurencines sąlygas ES gamintojams. Šią problemą susitarime bandoma spręsti įvedant kvotas.

Kituose regionuose, tarp jų ir Lotynų Amerikoje, t. y. „Mercosur“ šalyse, ūkininkams leidžiama naudoti daugiau augalų apsaugos produktų, t. y instrumentų derliui užauginti, nei ES. Vykdant augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų peržiūros programą ES ūkininkai netenka vieno po kito augalų apsaugos produktų, kurių veikliosios medžiagos išbraukiamos iš leidžiamų naudoti sąrašo. Kai kuriais atvejais (pvz., uždraudus chlorotalonilą naudoti kaip augalų apsaugos produktų veikliąją medžiagą) iškyla didžiulė patogenų rezistentiškumo išsivystymo tikimybė, o kitų priemonių suvaldyti situaciją kol kas nėra.

Praeina nemažai laiko, kol produktas iš mokslininkų laboratorijos patenka į ūkininko ūkį – tai metų metus trunkantis ir labai brangus procesas. Neabejoju, kad ateityje turėsime inovatyvių augalų apsaugos produktų, tačiau artimiausiu laikotarpiu mūsų augintojai patirs nelygiavertę konkurencinę kovą su „Mercosur“ šalių ūkininkais, kurie turi didesnį priemonių arsenalą kovai su augalų ligomis ir kenkėjais.

MŪ inf.