Briuselis. Remiantis naujausiu JRC MARS biuleteniu, daugumoje šalių vis dar tikimasi gero būsimo derliaus. Tačiau kritulių trūkumas ir sausas dirvožemis Centrinėje ir Šiaurės Europoje, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje, kelia susirūpinimą dėl žieminių pasėlių augimo ir vasarojaus dygimo bei ankstyvo vystymosi.

Pietų Europoje buvo gausių kritulių, todėl pasėlių derliaus perspektyvos pagerėjo.

Pagal dabartines MARS prognozes, tiek ES kviečių, tiek miežių, rugių, kvietrugių, rapsų derlingumas gali 1–8 proc. viršyti pastarųjų 5 metų vidurkį. Palyginti su ankstesnio (kovo) mėnesio duomenimis, 1 proc. padidinta minkštųjų kviečių, žieminių  miežių ir kvietrugių derlingumo prognozė, kitų žieminių augalų nepakito.

Kaip nurodoma apžvalgoje, sausos sąlygos buvo stebimos dideliuose Vidurio ir Šiaurės Europos regionuose, įskaitant šiaurės rytų Prancūziją, Beniliukso šalis, Vokietiją, Čekiją, vakarų ir šiaurės Lenkiją, Daniją, Švediją, Suomiją ir Baltijos šalis. Visuose šiuose regionuose, palyginti su daugiamečiu vidurkiu, iškrito ne daugiau kaip 50 proc. kritulių normos, o daugumoje jų analizės laikotarpis yra vienas sausiausių nuo 1991 m.

Be to, šias sausas sąlygas dar pablogina aukštesnės nei vidutinės oro temperatūros: šiluma skatina drėgmės garavimą, paspartina augalų vystymąsi, bet kartu išeikvojama dirvožemio drėgmė. Pasak MARS, nors iš pradžių sausas laikotarpis leido atsigauti žieminiams pasėliams po pernelyg drėgnų žiemos sąlygų, dabar būtinas lietus, kitaip derliaus lūkesčiai gali sumažėti.

Kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos dalyse dėl šalto oro ir pernelyg didelės drėgmės vėlavo vasarinių augalų sėja. Vidurio ir Rytų Europoje (Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, vakarų ir rytų Rumunijoje bei pietų Bulgarijoje dėl dviejų šalčio bangų ir drėgnų orų, užsitęsusių nuo kovo vidurio iki balandžio pradžios, buvo atidėta vasarinių javų sėja. Tačiau sėjos langas vis dar atviras, lauko darbai tęsėsi ir balandžio antroje pusėje.

Sausos sąlygos kelia susirūpinimą rytinėje Rumunijoje, šiaurės rytų Bulgarijoje ir Turkijoje. Rytų Rumunijoje ir šiaurės rytų Bulgarijoje kritulių kiekis sudarė tik 60 proc. ilgalaikio vidurkio. Žieminiai javai artėja prie plaukėjimo fazės, o rapsai jau žydi, tad optimaliam augimui palaikyti reikia kritulių.

Turkijoje balandį kritulių nepakako, kad sušvelnintų vandens trūkumą, stebėtą nuo vasario pradžios. Kai kuriuose regionuose, ypač ten, kur drėkinimas ribotas, žieminiai javai augo prastai.

Per didelė dirvožemio drėgmė gali trukdyti žiemkenčių vystymuisi kai kuriose Italijos dalyse. Pavyzdžiui, centrinėje Italijoje kai kuriuose regionuose kovo ir balandžio mėn. iškrito per daug kritulių, todėl dirvožemis buvo per drėgnas. Jei ir toliau bus drėgnesnės nei įprasta sąlygos, tai gali neigiamai paveikti žiemkenčių vystymąsi.

Pasak MARS apžvalgos, Vakarų Magrebe (Marokas, Alžyras ir Tunisas) ir Rytų Ukrainoje žiemkenčių sezonas tebėra prastas. Dėl sausos žiemos susidarė nepalankios sąlygos žiemkenčių pasėliams augti. Abiejuose regionuose, vertinant pagal dabartinę pasėlių būklę, prognozuojamas prastas žiemkenčių derlius, jis gali nesiekti ankstesnių metų vidurkio.