Kanbera. Naujai sudarytas žemės ūkio paskirties plotų užterštumo žemėlapis patvirtino pesimistines prognozes. Dirbama žemė, pievos, sodai ir daržai persisunkę pesticidais, o kai kuriose šalyse situacija artėja prie pavojingos ribos.

Sidnėjaus universiteto (Australija) mokslininkai ištyrė 92 cheminių medžiagų, naudojamų kaip pesticidai, riziką dirvožemiui, atmosferai, paviršiniam ir giluminiam vandeniui bei sudarė pasaulio taršos žemėlapį, kuris apėmė 168 šalis. Rezultatai atskleidė, jog labiausiai užteršti sausumos plotai yra Azijoje, o didžiausios rizikos zonoje atsiduria Kinija, Japonija, Malaizija ir Filipinai. Neramina faktas, jog produkcija, išauginta šiuose regionuose, išmaitina didelę dalį pasaulio gyventojų.

64 proc. pasaulio dirbamos žemės gresia tarša pesticidais, todėl, pasak Sidnėjaus universiteto mokslinių tyrimų asociacijos ir tyrimo autorės dr. Fionos Tang (Fijonos Tang), platus chemikalų naudojimas, nors ir didina derlių, gali turėti potencialios įtakos aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai. 

Remiantis tyrimo išvadomis, paskelbtomis moksliniame leidinyje „Nature Geoscience“, 34 proc. pavojingos taršos rizikos zonų yra didelės biologinės įvairovės regionuose, 19 proc. – valstybėse, kur gyventojai gauna mažas ir mažesnes nei vidutinės pajamas, 5 proc. – srityse, kur trūksta vandens. 

Prognozuojama, jog pesticidų naudojimas pasaulyje augs, jei 2030 m. planetos gyventojų skaičius perkops 8,5 mlrd. Vis labiau šiltėjantis klimatas, besiplečianti žmonių populiacija didins poreikį naudoti chemines medžiagas, siekiant apsisaugoti nuo augalų kenkėjų ir pamaitinti daugiau burnų. 

Anot mokslininkų, nors maisto produktų gamyba yra būtina žmonijos vystymuisi, taršos pesticidais mažinimas yra lygiavertis dalykas, siekiant apsaugoti ekosistemų pusiausvyrą, vandens kokybę, biologinę įvairovę, kuri būtina dirvožemio sveikatai ir funkcijoms. 

Australijos tyrėjai laikosi nuomonės, jog svarbu kasmet stebėti pesticidų likučių kiekius aplinkoje ir nustatyti tendencijas, norint valdyti ir sumažinti chemikalų keliamą riziką. Spėjama, kad ateityje teks prieiti prie visuotinio, tvaraus žemės ūkio modelio, kuris mažintų maisto švaistymą ir pesticidų naudojimą.

MŪ inf.