Londonas. Klimato kaitos komiteto išplatintoje ataskaitoje skelbiama, kad D. Britanijoje galvijų ir avių skaičių reikėtų mažinti 20–50 proc., nes šios gyvulininkystės šakos susijusios su didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, rašo BBC portalas.

Skelbiama, jog per pastaruosius 40 metų vidutinė oro temperatūra Jungtinėje Karalystėje pakilo 0,8 ^oC ir prie to prisidėjo ūkininkai. Dėl intensyvios maisto gamybos mažėja dirvožemio derlingumas, nyksta augalų ir gyvūnų rūšys. Šalies ekologijos specialistai, siekdami pažaboti žemės ūkio įtaką klimato atšilimui, nusitaikė į didžiausią gyvulių augintojų grupę – galvijų ir avių savininkus.

Klimato kaitos komiteto ataskaitoje rekomenduojama iš esmės reorganizuoti šalies gyvulininkystės sektorių. Galvijų ir avių skaičių šalyje siūloma mažinti penktadaliu ar net per pusę, tuo tarpu, kiaulių ir viščiukų broilerių turėtų padaugėti, nes pastarieji išskiria į aplinką mažiau metano dujų.

Atsisakius atrajotojų, šiuo metu naudojamas ganyklas (12 mln. hektarų) pavyktų sumažinti 3–7 mln. ha. O laisvą plotą būtų galima užsodinti miškais arba energetiniais augalais. Vyriausybė svarsto galimybes atlyginti ūkininkams, mažinantiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybą ir anglies dioksido išmetimą, padidinti subsidijas už miškų bei natūralių durpynų atkūrimą.

Šios rekomendacijos nėra tokios griežtos, palyginti su Nacionalinės sveikatos tarnybos gairėmis, kurios siūlo britams galvijų mėsos vartojimą mažinti 89 proc., avienos – 63 proc., pieno produktų – 20 proc.

Ūkininkų sąjunga tokioms permainos nepritaria. „Esame nusivylę, matydami Klimato kaitos komiteto rekomendacijas. Ataskaitoje tiesiog nepripažįstama, kokia yra tikroji žolėdžių galvijų ir avių įtaka aplinkai. Būtų didelė klaida suplanuoti ūkininkavimo sistemą tik pagal tai, kaip sušvelninti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, neatsižvelgiant į platesnį tokios politikos poveikį aplinkai ir aprūpinimui maistu“, – sako Nacionalinės ūkininkų sąjungos prezidentė Minetė Baters (Minette Batters), pabrėždama vienpusio sprendimo grėsmę.

BBC kalbintas nepriklausomas aplinkosaugininkas Džordžas Monbietas (George Monbiot) taip pat rado nemažai trūkumų: „Tai – baisi ir netinkama ataskaita. Avys naudoja apie 4 mln. hektarų ganyklų, tačiau ėriena sudaro tik 1,2 proc. mūsų raciono. Medžių atsodinimas turi žymiai didesnį anglies dioksido mažinimo potencialą, nei atskaitoje siūlomi gyvulių skaičiaus apribojimai“.

Prieštaringai sutiktas ir pasiūlymas laisvus nuo ganyklų plotus užsodinti energetiniais augalais. Klimato kaitos komiteto ataskaitoje teigiama, jog biomasė gali atlikti svarbų vaidmenį, mažinat šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, tačiau tik tuo atveju, jei energija būtų gaunama aplinkai nekenksmingu būdu. O tai bus įmanoma tik nuo 2030 m., kuomet įsigalios reikalavimas naudoti anglies surinkimo įrangą.

MŪ inf.