Kanbera. Pietų Australijos universiteto mokslininkai sukūrė plūdrų vertikalų ūkį, kuris naudoja saulės energiją, sūrų jūros vandenį paverčia gėlu ir šioje uždaroje sistemoje augina pasėlius be žmogaus įsikišimo.

Mokslininkai – prof. Haolan‘as Xu (Halanas Čiū) ir dr. Gary‘s Owens‘as (Geris Ouvensas) – sukonstravo vertikalią ir jūroje plūduriuojančią fermą, kurią sudaro dvi kameros: viršutinė, panaši į šiltnamį, ir apatinė, tarnaujanti kaip vandens surinkimo rezervuaras. 

Augalų drėgmę palaiko sudėtinga sistema. Apatinėje kameroje sūrus jūros vanduo veikiant saulės šviesai išgarinamas į gėlo vandens garus, kurie vėliau kondensuojasi į skystą formą ir perkeliami viršutinę kamerą augalams laistyti. 

Lauko bandymų metu mokslininkams pavyko išauginti jūros paviršiuje tris įprastas daržovių kultūras: brokolius, salotas ir kininį bastutį. Nereikėjo nei papildomo laistymo vandens, nei darbuotojų.

Pasak prof. H. Xu, sistema, kuri naudoja saulės šviesą, turi keletą pranašumų, palyginti su kitais šiuo metu bandomais saulės energijos ūkių projektais. Australijos mokslininkų išradimas pasižymi didesniu maisto gamybos plotu, yra pilnai automatizuotas, nebrangus ir lengvai valdomas. Nustatyta, jog perdirbtas jūros vanduo yra tinkamas gerti, nes jo druskingumas yra mažesnis nei nurodyta PSO gairėse dėl geriamo vandens.

Tikimasi, kad projektas padės išspręsti dirbamos žemės, maisto ir gėlo vandens trūkumo problemą ateinančias dešimtmečiais, atsižvelgiant į tai, jog, Jungtinių Tautų duomenimis, iki 2050 m. planetos gyventojų skaičius gali padidėti iki 10 mlrd., o 2,4 mlrd. iš jų trūks vandens. Prognozuojama, kad laistymo vandens tiekimas žemės ūkiui sumažės 19 proc. 

Mokslininkai tikisi, kad ateityje vandenynuose plūduriuos milžiniški ūkių biokupolai, kurie tvariu būdu ir efektyviai panaudos sūrų vandenį, aprūpins žmoniją maistu, tuo pat metu sumažins dirbamos žemės poreikį.